Nemažą skaitytojų atgarsį sukėlė straipsnis apie rajono Tarybos skirtus priedus kelių biudžetinių įstaigų vadovams. Žmonės kai kuriuos iš šių pareigūnų vertino labai prieštaringai ir kėlė klausimą, už ką jie gauna tuos priedus, ką konkrečiai yra nuveikę, kodėl kituose rajonuose kultūrinis ir sportinis gyvenimas atrodo geriau nei pas mus.
Maždaug prieš mėnesį patvirtinti tie priedai pakišo koją praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje nuspręsti, kad Etnografijos muziejaus, viešosios bibliotekos ir kultūros centro vadovams būtų nustatyti didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai. Tarybos nariai šio klausimo svarstymą atidėjo, motyvuodami tuo, jog per dažnai šiems žmonėms didinamas atlyginimas.
Muziejininko duona neskalsi
Kupiškio etnografijos muziejaus vadovės Violetos Aleknienės nuomone, būtų geriausia, jei būtų pakeltas jos atlyginimo koeficientas. Tuomet nekiltų nereikalingo triukšmo dėl tų nelemtų priedų prie atlyginimo. Pagal įstatymą muziejų vadovams yra leistinas maksimalus 19,7 bazinių mėnesinių algų dydžio tarnybinis atlyginimas. Šiuo metu jos atlyginimo koeficientas antri metai yra 15,6. Prieš tai jai septynerius metus algos koeficientas tebuvo 11. Jei tas koeficientas būtų pakeltas maždaug iki 18, tai būtų tokia pat suma, kaip gaunant 35 proc. priedą ir nesiektų leistino maksimumo.
Pasiteiravus, kokius motyvus ji galėtų pateikti skeptikams, kurie mano, kad muziejaus vadovas galėtų gauti ir mažesnį darbo užmokestį, V. Aleknienė sakė, kad visą administracinį darbą atliekanti ji viena. Esanti atsakinga ir už darbų, ir už civilinę saugą, katilinės aprūpinimą kuru ir panašius ūkinius dalykus. Be to, muziejui priklauso ir trys struktūriniai padaliniai kaimuose. Nei pavaduotojo, nei ūkvedžio neturinti. Daug dėmesio reikalauja ir mokslinė-tiriamoji, projektinė, kraštotyrinė, leidybinė veikla, eksponatų restauravimo reikalai.
Norint parengti geresnį projektą, pasiruošti pranešimui konferencijose, prisieina ir namie padirbėti po darbo, savaitgaliais. Ji taip pat yra atsakinga už muziejaus renginius. Dažniausiai būna jų vedėja.
„Pernai per projektus pasisekė apie 70 tūkst. litų rajono kultūrai pritraukti. Krūviai tikrai dideli. Jokiu būdu nesakau, kad kiti muziejaus darbuotojai neprisideda prie tų darbų, bet šiaip ar taip visa atsakomybė už jų įgyvendinimą tenka vadovui. O ta priemoka yra skiriama už darbą poilsio dienomis, viršvalandžius. Praktiškai vasarą nėra savaitgalio, kad nereikėtų dalyvauti kokiame nors renginyje“, – kalbėjo V. Aleknienė.
Prilyginti nekvalifikuotiems
Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius irgi sakė, kad priedą prie algos gaunąs už viršvalandžius ir darbą savaitgaliais, nes didžiuma kultūros renginių vyksta būtent tuo metu ir juose jam, kaip įstaigos vadovui, privalu dalyvauti. Ne tik režisierius, klubinės įstaigos vadovas yra atsakingas už vykstančius renginius. Atsakomybės našta gula ir ant jo pečių, kadangi mūsų rajono kaimo kultūros namai, laisvalaikio centrai yra pavaldūs kultūros centrui. Rajoninių kultūros centrų vadovų atlyginimo koeficientų maksimali riba yra 20,4. Šiuo metu jo atlyginimo koeficientas siekia 17,1 ir dar jis gauna 35 proc. priedą. Pašnekovas mano, jei būtų normalūs atlyginimo koeficientai nustatyti, tai nereikėtų eiti ir žemintis prašant papildomo apmokėjimo už tuos viršvalandžius. „Tokia darbo apmokėjimo praktika yra ir kituose rajonuose. Tačiau ten ir atlyginimo koeficientai, ir priedai vadovams bei darbuotojams yra didesni nei pas mus. Mes neturime jokio premijų fondo. Paskatinti sėkmingai dirbančius, konkursus laiminčius tegalime iš sutaupytų atlyginimo fondo lėšų, kurių atsiranda dėl darbuotojų ligų“, – kalbėjo R. Lukoševičius. Jis sakė, kad kultūros darbuotojų alga tik 150 Lt didesnė už minimalią, nekvalifikuoto darbininko algą. Tiesa, šiemet pagal valdžios priimtą įstatymą kultūros baruose triūsiantiems turėtų būti 11 proc. pakeltas atlyginimas. Tačiau jis ne visiems kils vienodai. Tai priklausys nuo išsilavinimo. Taip pat Kultūros ministerija yra pasiūliusi mokėti kolektyvų vadovams priedus už jų kolektyvams suteiktas kategorijas, už juos lankančių žmonių skaičių. Betgi ši funkcija perkelta ant savivaldybių pečių. Sunkmečiu vargu ar kuri savivaldybė užsikraus tokią finansinę naštą. Kol kas nesutarta ir dėl kompensacijų už kelionės išlaidas kultūros darbuotojams, važinėjantiems dirbti į kaimus. „Problemų daug. Niekas nebenori dirbti kultūros srityje už elgetišką atlygį. Beveik nebesulaukiama jaunų specialistų“, – baigdamas pokalbį apie algas sakė R. Lukoševičius.
Mažiausias atlyginimas Lietuvoje
Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Zigmas Paulauskas irgi prisipažino, kad jaučiasi nejaukiai, kai kasmet tenka svarstyti to priedo prie algos klausimą. Dėl to priedo jam ne gėda. Dirbąs be pavaduotojo. Juolab kad tas priedelis ir skiriamas, kaip ir kitiems jo kolegoms, už papildomą darbą, viršvalandžius. Praktiškai nebūna šeštadienio, kad nereikėtų lydėti komandų į varžybas. Jo akiratyje ne tik sporto mokyklos veikla, bet ir sporto metodininkų darbas seniūnijose, sporto renginiai mokyklose. Pavaduotojo taip pat neturi. Jei būtų nustatytas didesnis algos koeficientas, nekiltų erzelynės. Anot pašnekovo, jo atlyginimas, palyginus su kitų rajonų Kūno kultūros ir sporto centrų vadovų algomis, yra bene pats mažiausias. Dabar jo darbo užmokesčio koeficientas siekia 16. Maksimaliai leistinas pagal įstatymą yra apie 38.
Z. Paulauskas nesutiko su skaitytojų nuomone, kad rajone egzistuoja tik krepšinis ir futbolas. Rengiamos ir kitų sporto šakų varžybos. Jis pripažino, jog kebliau yra su žiemos sportu. Daugelis jau seniai kažkur užmetė slides, nebesitikėdami gilesnių žiemų. „Paskelbsi, pavyzdžiui, slidinėjimo varžybas, o kitą dieną, žiūrėk, atodrėkis, lietus,“ – dalijosi mintimis apie trukdančius sumanymams nepastovius orus pašnekovas.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ