Pats terminas – bankrotas – į aktyvią Lietuvos vartoseną pateko palyginti neseniai, o situacija, kurią jis apibūdina, ko gero, iki šiol yra toli gražu ne visiems žinoma.
Kelerius metus Lietuvoje siaučiant statybų bumui, daugybė žmonių pasiėmė paskolas būstui įsigyti ar jį renovuoti, į skolas sulindo ir nemažai ūkininkų, kuriems reikėjo naujos žemės ūkio technikos ir kitų padargų. Ateinant laikui skolas grąžinti, ne vieną žmogų apima panika. Kas bus toliau? Kaip reikės išgyventi?
Bankroto bijosi ir įmonių darbuotojai, nes jis dažnai yra vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, masiškais darbuotojų atleidimais ir t. t. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą. Priešingai – jis gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos.
Šiandien apie situaciją Lietuvoje ir bankroto keliamas grėsmes ar galimybę juo pasinaudoti, išbrendant iš sunkios padėties, kalbamės su jau seniai bankroto administratoriumi dirbančiu Virginijumi Andrijausku.
Turite nemažos darbo su bankrutuojančiomis įmonėmis patirties ir, matyt, galite pasakyti, ar tas velnias, vardu bankrotas, yra toks baisus, kaip kartais piešiamas?
Manau, kad visus siaubus pagimdo nežinojimas. Bankrotas yra laisvosios rinkos ekonomikos reiškinys. Man per dešimt darbo metų bankroto administratoriumi teko iš varžytinių parduoti ir veikiančią įmonę. Tuo atveju kreditoriai nukentėjo labai nežymiai, darbuotojai neturėjo jokių prastovų ir neprarado darbo, keitėsi tik įmonės savininkai ir pavadinimas.
Kita vertus, bankroto procedūrų metu yra galimybė peržiūrėti bendrovės sandorius ir teismine tvarka nuginčyti tuos, kurie pažeidžia kreditorių interesus.
Pats bankroto procesas turi būti pradėtas tada, kai įmonės uždelstos skolos viršija pusę įmonės turto. Norint apsaugoti visų kreditorių (tarp jų ir darbuotojų) interesus praėjusių metų liepos mėnesį Įmonių bankroto įstatymas buvo papildytas nuostata, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pasaulinė praktika rodo, kad bankrotas tikrai nėra pasaulio pabaiga. Antai garsus milijardierius Donaldas Trampas asmeninį verslą irgi pradėjo nuo bankroto. Vadinasi, nėra padėties be išeities, jei tikrai nori ją surasti.
Tačiau labai dažnai darbuotojai, bankrutavus įmonei, nukenčia finansiškai, neretai lieka be darbo. Ar jie neturi kokių nors garantijų?
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų gelbėjimosi ratas – Garantinis fondas. Pagrindinę šio fondo lėšų dalį sudaro įmonių mokamos 0,1 proc. apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio dydžio įmokos. Garantinio fondo lėšos naudojamos išmokoms įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą. Tokios nuostatos įteisintos ir mokamų išmokų dydžiai nustatyti Garantinio fondo įstatymu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS