Jau neabejojama, kad nuo 2010 m. turėsime uždaryti Ignalinos Atominę elektrinę. Dujų suvartojimas padvigubės. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojai dar daugiau mokės Rusijos „Gazpromui“ jau ir dabar atseikėdami vieną didžiausių kainų Europoje už gamtines dujas – per 500 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. metrų.
Ignalinos atominė jėgainė pagamina apie 75 proc. mums reikiamos elektros energijos kiekio. Taigi nesunku suvokti, koks tai bus stygius. Laikas parodys, kaip Vyriausybei pavyks išbristi iš šios, kartais netgi beviltiškai atrodančios, padėties juo labiau kad visiškai neaiškūs naujai sukurtos bendrovės „Leo LT“ planai dėl naujos atominės elektrinės statybos. Tiksliau – turbūt jau seniai nuspręsta iš gero sandorio turėti apie 3 mlrd. pelno ir ateityje dar išlošti, jei pagal ES direktyvas bus pareikalauta skaidyti elektros gamybos, perdavimo ir paskirstymo veiklas. Sukūrusi „Leo Lt“ valstybė sudarė puikias sąlygas monopolijai klestėti. Už šias klaidas mokės ne politikai, tuo metu priėmę žaligus sprendimus, o mes – Lietuvos piliečiai.
Šiandien kaip niekada laikas atsigręžti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. Pavyzdžiui, danai ilgalaikėje perspektyvoje numatė visą šaliai reikiamą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Juo labiau kad ES iškėlė gana ambicingus planus tapti lydere kovojant su klimato kaita. ES planuojama iki 2020 m., palyginti su 1990 m., 20 proc. sumažinti CO2 išmetimą, 20 proc. padidinti energetinį efektyvumą ir pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai padengtų 20 proc. ES energijos reikmių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, mūsų šalis iš atsinaujinančių šaltinių galėtų pagaminti apie pusę reikiamos šilumos energijos. Šiuo metu tokios energijos kiekis siekia apie 16 proc. Net 77,6 proc. šilumos energijos gaminama naudojant gamtines dujas. Tiesa, šilumos gamybos įmonės nesuinteresuotos ieškoti alternatyvos gamtinėms dujos. Europoje vis dažniau prabylama taikyti priverstinius reikalavimus, nes vien raginimai nepadeda.
Energija iš atsinaujinančių šaltinių svarbi ne tik ekonomiškai. Jei Lietuvoje gamtinių dujų vien šilumos gamybai sunaudojama daugiau nei 77 proc., apskaičiuota, kad šį procentą galima sumažinti iki 28. Turėkime omenyje, kad dujas Lietuva importuoja iš vienintelio Rusijos giganto „Gazprom“. Taigi energija iš atsinaujinančių šaltinių suteikia ekonominį, kartu ir politinį valstybės saugumą. Tuo pačiu tai būtų daug ekonomiškesnė žaliava energijai gaminti, nes, pavyzdžiui, biokuro kaina yra apie 2 kartus mažesnė nei iškastinio kuro. Pajamos, mokesčiai pasilieka valstybei, be to, sprendžiamos ir socialinės problemos: sukuriamos naujos darbo vietos; didinamas gyventojų užimtumas; kuriama infrastruktūra; galų gale nederlingi žemės plotai naudojami biokurui tinkančioms kultūroms auginti. Jau nekalbat apie tai, kad tokia energija yra kur kas švaresnė ekologiniu požiūriu.
Visada pabrėžiu, kad pati pigiausia energija – sutaupyta. Todėl ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas gyvenamiesiems pastatams renovuoti. Mano atstovaujamame Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete yra svarstoma nauja direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakcija, kuria tikimasi supaprastinti tam tikras nuostatas, išplėsti direktyvos taikymo sritį.
Pripažinta, kad mažiausiai 20 proc. ES sunaudojamos energijos yra išeikvojama be reikalo ir dėl to iki 2020 m. kiekvienais metais bus tiesiog iššvaistoma daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Vien apšiltinus gyvenamuosius pastatus galima sutaupyti apie 27 proc. energijos. Sąskaitos Lietuvos daugiabučiuose akivaizdžiai rodo, kaip skiriasi šilumos kaina renovuotame ir sename neapšiltintame name.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė energijos taupymą yra įvardijusi vienu iš energetikos politikos prioritetų ir sieks, kad per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų. Nuo tikslo iki realių galimybių reikėtų nubraukti nulį. Pagal numatytas valstybės lėšas būtų galima atnaujinti apie 200 daugiabučių per metus. Taigi belieka viltis, kad ateityje šiam tikslui bus leista plačiau panaudoti Europos struktūrinę paramą, dėl ko ir tariamasi Europos Parlamente.
——-
Autorius: Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis