Prieš Kalėdas pirkusieji miško eglutę stengėsi, kad ji būtų graži, tankiomis šakelėmis. Šventės praėjo, nuo eglutės pradėjo byrėti spygliukai – ji pasidarė nebegraži, o ir pagal tradicijas po Trijų Karalių eglutę reikia nupuošti. Tada ir prasideda pamąstymai, kur ją reikės dėti, o gal kitais metais užteks ir dirbtinės – taip mažiau bus vargo ir nereikės krapštyti iš kampų pribyrėjusių spygliukų.
Nuomonės įvairios
Remiantis spaudos pranešimais, galima teigti, kad vis labiau populiarėja natūralios eglutės, kurios yra pasodintos vazonuose. Tokia eglutė tinkamai prižiūrima tarnaus ne vienerius metus, tik reikia žinoti, kaip ja pasirūpinti.
Pasak miškininkų, vazonuose sodintos eglutės pavasario sulaukia ne visos – maždaug tik kas trečia. Eglutė, kaip ir bet koks augalas, turi savo „norus“, ir, jeigu jų nepaisysime, nudžius. Kambaryje laikomą eglutę reikia nepamiršti kas antrą dieną apipurkšti vandeniu, nelaikyti arti šilumos židinių. Šis medelis nemėgsta šilumos, todėl kambaryje laikomas tik per šventes, o paskui – balkone arba lauke. Jeigu po švenčių eglutę išvešite į sodą, nepamirškite ją apdėti pernykščiais lapais, nes mažam medeliui šalčiai gali būti pražūtingi.
Pavasarį eglutę galima pasodinti į dirvą, tik tam turi būti tinkama vieta – paunksnė ir pakankamai drėgna.
„Mes jau penkti metai eglutę puošiame lauke – ir medelis lieka sveikas, ir juo džiaugiasi daugiau žmonių, – sakė Sofija prisistačiusi kupiškėnė. – Vyras uždeda lemputes, o man tik reikia pasirūpinti, kad jos vakare degtų. Kambaryje užtenka ir šakelės – šventės ateina ir praeina, o kol medelis užauga, reikia ne vieno dešimtmečio“.
Kad vis daugiau gyventojų puošia eglutes lauke, galėjome įsitikinti visi. Štai laikraštyje pasirodžius žinutei apie Rokiškio rajone, Kavoliškio miestelyje gyvenančių daugumos žmonių pomėgį papuošti savo aplinką prieš Kalėdas, sulaukėme skambučio, kad ir pas mus tokių entuziastų netrūksta. „Apsilankykit Stoties gatvėje, ten irgi beveik prie kiekvieno namo rasit lauke žybsint lemputes“, – pasakojo telefonu skambinusi moteris.
„Mes laikomės senų tradicijų, todėl puošėme nukirstą eglutę. Aišku, po švenčių gaila būna medelio, bet jis nesimėto patvoryje, nes šakas panaudojam gėlyne augantiems augalams nuo šalčių pridengti“, – pasakojo Skapiškyje gyvenanti Janina.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ