Šią savaitę Seimas priėmė kitų metų biudžetą. Ir pasirengimas šiam žingsniui, ir jo nuostatos daugelį Lietuvos žmonių varė į neviltį. Pasigirdo net balsų, raginančių fiziškai pasipriešinti naujajai šalies valdžiai, kuri pati didina savo išlaidas, o žmonėms liepia susiveržti diržus jos naudai.
Apie naująjį biudžetą pasikalbėjome su Kupiškio vadovais, politikais, verslininkais. Nors jų mintys ir nebuvo visiškai panašios, bet pašnekovai sutiko, kad Lietuvos laukia sunkūs išbandymai.
Valentinas Beinoris
(Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rajono skyriaus pirmininkas):
Man susidarė toks įspūdis, kad biudžeto priėmimas buvo kaip greitųjų šachmatų partija. Tikslas – ne pats biudžetas, o tie įstatymai, kuriais jis yra apkabinėtas. Pagrindinis tikslas buvo kaip nors surasti tris ar keturis milijardus litų. Tam, kad juos tvarkingai iš kažko atimtų, skubos tvarka, nesilaikant jokių įprastinių normų ir taisyklių, buvo pakeisti PVM, gyventojų pajamų, sveikatos draudimo ir daugybė kitų įstatymų. To mūsų valstybėje iki šiol dar nėra buvę.
Rasti keturi papildomi milijardai reiškia, kad milijonas Lietuvos dirbančių žmonių per metus privalės sumokėti po du ar tris tūkstančius litų.
Prieš rinkimus Tėvynės sąjunga buvo paruošusi didžiulę programą. Ją gyrė kaip gerai pagrįstą, bet dabar reikėtų konstatuoti, kad ji buvo paruošta ne toms sąlygoms, kurios išryškėjo paskutiniais mėnesiais. Dabar karštligiškai siekiama sukurti išėjimo iš krizės programą. Kol kas rastas paprasčiausias sprendimas – didinti mokesčius. Buvo žadėta, kad bus mažinami asignavimai valdžiai. Realiai to nėra. Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad reikia atsisakyti apskričių. Joms išlaikyti skiriama šimtai milijonų. Tačiau sprendimas dėl apskričių nukeltas į kadencijos pabaigą, ir neaišku, ar tai iš viso bus padaryta. Manau, kad, jeigu kertama žmonėms, reikia kirsti ir valdžiai. Deja, tai nebuvo padaryta.
Toks pirmas naujo biudžeto priėmimo įspūdis.
Jonas Jarutis
(rajono meras):
Aš nemanau, kad labai blogai, jog priimtas deficitinis biudžetas. Deficitas šiek tiek drausmina, reikia prižiūrėti savo išlaidas. Bet tie sutaupyti trys ar keturi milijardai yra tik popieriniai. Pelno mokesčio padidinimas per artimiausius dvejus metus nieko neduos, nes verslas moka avansinį pelno mokestį, ir už ateinančius metus yra jau sumokėta.
Kažin, ar pagrįstos iliuzijos, kad vieno procento įplaukų padidėjimas duos naudos. Mano supratimu, sėkmę lemia ne mokesčio dydis, o jo neišvengiamumas. Mokesčiai gali būti ir nedideli, bet juos privalo mokėti visi.
Manau, buvo galima surasti kur kas daugiau įplaukų, jeigu būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Prie krizės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje privedė laisvai dalijami pigūs kreditai nekilnojamam turtui įsigyti. Didesniuose miestuose privatūs asmenys turi įsigiję ištisas daugiabučių laiptines. Jeigu už tokį nekilnojamą turtą tektų mokėti bent vieno procento mokestį, būtų surinktos didžiulės lėšos. Deja, to padaryti kažkodėl nesiryžta. Lengviau mokesčius buvo užkrauti tiems, kurie kažką daro, sukasi. Žmonės mes savo verslus ir stos į darbo biržą. Jau dabar ji Kupiškyje tiesiog nespėja registruoti naujų bedarbių.
Matyt, iš tiesų skubos darbą velniai gaudo. Žinoma, per metus bus galima kažką pakoreguoti, bet ar nereikėjo ilgiau pasvarstyti, pamodeliuoti. Manau, tada būtų buvę daugiau teisingesnių sprendimų.
Aidas Mikėnas
(mero pavaduotojas):
Tiek ekonomikoje, tiek versle, tiek gyvenime ir santykiuose tarp žmonių yra ir pakilimai, ir nuosmukiai. Todėl nemanau, kad jau dabar reikia pulti į paniką. Kiekviena ateinanti problema gimdo naujus atradimus ir sprendimus ir skatina naują pakilimą.
Dabar imamasi daug nepopuliarių priemonių. Tik ateitis parodys, kokių tai duos rezultatų. Matysime, ar mes būsime teisūs didindami mokesčius, ar tos šalys, kurios sunkmečiu mokesčius mažina.
Rimantas Navanglauskas
(Liberalų sąjūdžio rajono skyriaus pirmininkas):
Problemą turime. Nuo to niekur nepabėgsi. Yra keletas vaistų, kurie gali padėti išbristi iš susidariusių problemų. Visų pirma, reikia sutvarkyti biudžetą. Galima būtų trūkstamus pinigus pasiskolinti, bet pravalgymui niekas skolinti pinigų nenori. Lieka taupymas ir mokesčių surinkimas. Žinoma, taupyti be ribų irgi negalima, nes bus daug nuskriaustų. Jau ir dabar kyla daugybė nepasitenkinimų.
Buvusi valdžia yra prisiėmusi daugybę įsipareigojimų. Dabar reikia iš tos padėties kažkaip išeiti.
Šiuo metu daromi žingsniai yra pakankamai skausmingi, bet jeigu jų nebus, problemų gali būti dar daugiau. Jau dabar nebėra iš ko išmokėti pensijų.
Per tokį trumpą laiką viską padaryti tiksliai nebuvo įmanoma. Manau, kad ateityje kai kurie sprendimai bus koreguojami.
Sakoma, kad reikėjo skatinti verslą. Aš esu verslininkas, todėl žinau, kad man sumažinus mokesčius kokiu vienu procentų, nebūsiu kažkaip ypatingai paskatintas. Nieko gero nebus, jei nėra finansinių išteklių. Todėl manau, kad iš pradžių reikia sutvarkyti finansus ir pasikelti savo reitingus. Tik tada atsiras finansinių išteklių ir vėl galėsime pradėti kilti.
Albertas Audickas
(UAB „Kupiškio vandenys“ direktorius):
Kai tvirtinamas deficitinis biudžetas, jau matyti, kad kažkas yra negerai. Matyt, viskas pakibs ant verslo kaklo. Patvirtinus tokį biudžetą, esu tikras, kad kitų metų pabaiga bus dar sunkesnė. Manau, kad mokesčių didinimas ir naujų mokesčių atsiradimas tikrai nebuvo planuotas jokiame verslo sluoksnyje. To nebuvo ir rinkiminiuose partijų pažaduose.
Žinoma, valdžia turi imtis kažkokių priemonių, kad įveiktume nuopuolį, kuris prasidėjo žymiai anksčiau. Tik priimti sprendimai verčia abejoti, ar pasukta tuo keliu. Juk paprasčiausia yra žmones apkrauti mokesčiais. Kitas klausimas yra visai paprastas – kaip tuos mokesčius seksis surinkti.
Kita vertus, jeigu jau imtasi taupymo programos, pavyzdį turėjo parodyti pati valdžia. Jau nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuva laukia, kada valdžia ims tarnauti žmonėms. Dabar matome, kad steigiamos naujos ministerijos, pučiasi kabinetai. Didžiulis naujos valdžios minusas yra tai, kad nutarta spausti žmones, o valstybės išlaidos dar didinamos.
Vitalija Šabrinskienė
(verslininkė):
Man atrodo, kad tokių sprendimų naštą tuoj pat pajusime. Smulkus verslas ir iki šiol nebuvo labai skatinamas. Manau, tuoj sumažės įplaukų. Kai gausiu mažiau pajamų, privalėsiu imtis kažkokių priemonių, kad išsilaikyčiau. Matyt, teks mažinti darbuotojų skaičių. Dabar mano įmonėje dirba keturi žmonės, ko gero, liks tik du.
Aš suprantu, kad valstybei reikia susirinkti pinigus. Bet visai nesuprantama yra tai, kad mes verčiami taupyti, o valdžia didžiulius pinigus skiria ne pirmo būtinumo projektams įgyvendinti. Manau, kad šiuo metu didinti Seimo ir Vyriausybės išlaidas yra tikras pasityčiojimas iš žmonių.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS