Artėjant didžiausioms metų šventėms, kiekvienas nori kuo išradingiau papuošti savo namus. Dirbtinės eglutės, nors ir praktiškesnės už natūralias, pas mus labai didelio populiarumo taip ir nesulaukė.
Pasirodo, reikia tik trupučio kantrybės, fantazijos, ir Kalėdų šventes galime pasitikti ne tik pasipuošę mišku kvepiančią eglutę.
Pomėgis
Beveik prieš 20 metų Skapagiryje kilus gaisrui, kuomet reikėjo atkurti jo nuniokotus plotus, kilo mintis tose vietose įkurti spanguolyną. Pasak buvusio Kupiškio miškų urėdijos urėdo Jono Morkūno, šiam sumanymui įvykdyti 1989 metais, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininke D. Budriūniene, buvo net parengtas projektas. Deja, šiai idėjai įgyvendinti sutrukdė pasigirdę nuogąstavimai, kad įkūrus spanguolyną tose vietose pasikeis gamtos įvairovė, taip pat buvo rasta retų drugelių, kuriuos reikėjo saugoti, ir nežinia, ar jiems būtų patikę spanguolynų plotai.
„Numatytas projektas žlugo, tačiau mokslininkė D. Budriūnienė vis tiek atvežė keletą spanguolių daigų, kuriuos pasodinau savo sode“, – prisimena J. Morkūnas.
Taip pamažu ir atsirado domėjimasis šiomis, net didžiausias šalnas išveriančiomis, uogomis. Pasak J. Morkūno ir šios, kultūrinės spanguolės, vaistinių bei kitų savybių turi tiek pat, kiek ir miško, tik savo derliaus gausa ir dydžiu pranoksta.
„Jeigu neprižiūrėsi, tai gero derliaus nebus. Spanguolėms reikia ir saulės, ir drėgmės, todėl vasarą būtina nepamiršti gausiai palaistyti. O tie, kurie nemėgsta eiti į pelkes spanguoliauti, šių uogų puikiausiai gali užsiauginti ir namuose“, – sakė pašnekovas.
Idėja atėjo netikėtai
Prieš 4-5 metus Panevėžyje, turguje prekiaujant spanguolių kelmeliais, viena architektė nupirko kelis vazonėlyje pasodintus spanguolių sodinukus. Tada ir kilo J. Morkūnui mintis, kad galbūt visai gražiai atrodytų šie kelmeliai ir kaip kalėdinė eglutė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ