Apie rajono ligoninės problemas kalbama jau labai seniai. Kartais susidomėjimas jomis lyg ir nuslūgsta, o kartais vėl iškyla su naujais skauduliais, neaiškumais ir daugiau ar mažiau pagrįstomis emocijomis bei ambicijomis.
Atrodo, kad dabar rajono politikai yra pasiryžę iki galo išnagrinėti gausybės klausimų kamuolį ir sudėlioti visus taškus ant i.
Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje opozicijos lyderis Valentinas Beinoris perskaitė atvirą paklausimą ligoninės direktoriui Povilui Rimkui. Šis surašė išsamų atsakymą į penkis pateiktus klausimus. Tačiau perskaičius gydytojo atsakymus, politikams kilo dar daugiau neaiškumų. Naujus klausimus teko adresuoti jau ne tik ligoninei, bet ir rajono Savivaldybei.
… ir prasidėjo
Naujų atsakymų praėjusią savaitę dar nebuvo sulaukta, bet visuomenei ir žiniasklaidai dar kartą susidomėjus šios įstaigos darbu, rajono meras Jonas Jarutis paprašė P. Rimkaus, kad pateiktų informaciją. Šis taip ir padarė – ligoninėje surengė susirinkimą, į kurį pasikvietė ne tik savo darbuotojus, bet ir Savivaldybės tarybos narius, žiniasklaidos atstovus. Ir prasidėjo smegenų pudravimas.
Tokio žavaus susitikimo jau seniai nebuvo tekę matyti. Gal tik sovietmečio kolūkiuose buvo demonstruojama panaši absoliuti vienybė, kai viešai žmonės pūsdavo į tą pačią dūdą, o išėję plūsdavosi ir sunkiai galėdavo vienas kitam į akis pasižiūrėti dėl savo „šiaudadūšiškumo“.
Spektaklio „Susirinkimas“ pradžioje ligoninės vadovas P. Rimkus išsamiai apžvelgė trejų metų ligoninės darbus, papasakojo ir apie pinigus, ir apie dirbančius gydytojus, ir apie planus artimiausiai ateičiai.
Šalia jau seniai girdėtų skaičių aktualiai nuskambėjo nebent tai, kad per metus ligoninėje gydosi trys tūkstančiai žmonių. Vadinasi, daugiau nei trečdalis rajono gyventojų be ligoninės paslaugų negali išsiversti.
Tai dar kartą patvirtina, kad ši įstaiga žmonėms yra itin reikalinga, todėl skaidrumo ir aiškumo pasigedę politikai, matyt, pasuko teisingu keliu.
Jau seniai įpratome, kad po pagrindinio pranešimo bet kuriame kolektyve prasideda aštrios diskusijos, nes, kur dirba daugiau nei trys žmonės, to paprasčiausiai neišvengsi. Deja, rajono ligoninėje yra visai kitaip.
Po direktoriaus kalbų vienas po kito prabilo jo pavaldiniai. Oratoriai – slaugytojos, buhalterė, keli gydytojai – tiesiog lenktyniavo, kas vienas kitą pranoks gražbylystėmis apie savo vadovą ir jo nuveiktus darbus. Nors kol kas niekas niekuo P. Rimkaus nekaltina, bet jo gerbėjai tiesiog rėžė ginamąsias kalbas – kaip teisme. Atrodė, kad kiekvienas nori savo viršininkui prilipdyti sparnelius skrydžiui neaišku į kur.
Jei redakcija kone kasdien negautų kupiškėnų jau net ne skundų, bet tiesiog susirūpinimo ligoninės ateitimi kupinų laiškų, tos gražios kalbos ir darytų įspūdį. Padarė ir dabar, bet kažkokį neskanų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS