Kupiškėnams jau įprasta vėlyvą rudenį būti pakviestiems į Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) rajono skyriaus ataskaitinį susirinkimą. Tokiai progai buvo skirtas renginys ir praėjusio penktadienio popietę miesto kultūros centro vitražų salėje.
Susiburta vienu tikslu, kurį maitina dvi tėkmės – šių darbų sumanytojų ir juos remiančios visuomenės pastangos.
Apžvelgdamas šių metų ryškiausius darbus, LPD Kupiškio rajono skyriaus pirmininkas, Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius akcentavo, jog aplinkai tvarkyti, želdiniais ir gėlėmis puošti sodybas, daugiabučių kiemus, įmonių teritorijas entuziazmo neturėtume pristigti ir ateityje.
Juk šio triūso vaisiais mes patys ir naudojamės: esame sveikesni, geresnės nuotaikos, klostosi daug šiltesni šeimos, bendruomenės narių santykiai, iš suaugusiųjų supratingo požiūrio į gamtą, į aplinką mokosi ir vaikai.
R. Jocius pasidžiaugė, kad LPD rajono skyriaus veiklos dešimtmečio ąžuolynas jau gražiai veši, tačiau mūsų miesto kraštovaizdyje dar yra vietos ir Lietuvos vardo tūkstantmečio parkui sodinti. Tad pirmąsias talkas ateinantį pavasarį šiai datai įprasminti ketinama ir skirti.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyr. architektės Euchridos Sipavičienės patikinimu, bus laukiama medelių sodintojų ir Kupiškio marių puošmenoje, vadinamajame Uošvės liežuvyje. Nuo pirmųjų talkų šioje saloje praėjo dvidešimt metų ir dabar gerai matyti, ko dar trūksta šiam parkui. Specialistė mananti, kad bus žmonių, norinčių čia pasodinti pačių įsigytų ir ateityje vardiniais išliksiančių medelių.
Renginio dalyviai turėjo progos pamatyti, kokį projektą mūsų rajono aplinkos tvarkymo vedliai pateikė tarptautiniam renginiui Paryžiuje. Pademonstruotą vaizdajuostę komentavęs rajono meras Jonas Jarutis sakė, jog kupiškiečių gerosios patirties sklaidos projektu, laimėjusiu trečiąją vietą, susidomėjo ir Olandijos atstovai, kurie savo išmone kurti grožį bet kokiomis sąlygomis seniai žinomi ne tik Europoje.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ