Šiandien kas netingi kalba apie atsėlinančią į mūsų gyvenimą ekonominę krizę. Tačiau, kokia situacija yra iš tiesų? Ar Kupiškio rajone jau krizė? Apie tai ir apskritai apie ekonominę situaciją šalyje, kaip gyvensime artėjančios krizės sąlygomis, praėjusį antradienį „Kupiškėnų minčių“ redakcija padiskutuoti pakvietė valdžios, verslo bei kitų atsakingų institucijų atstovus.
Skolinasi ir skolina labiau apgalvoję
Vienas iš esminių klausimų diskusijos dalyviams buvo, kodėl bankai nenori duoti pinigų. „Swedbank“ Kupiškio klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Ligita Šateikienė priminė, kad bankų krizė prasidėjo JAV, sugriuvus investiciniams, o ne komerciniams bankams. Lietuvoje nėra taip, jog bankai neduotų pinigų. Tiesa, kreditai pabrango. „Mes pinigus perkam ir parduodam. Šiuo metu situacija tokia, kad juos perkam brangiau. Tad ir parduoti reikia nepigiau. Bankams sumažėjo pasiūla. Indėlius žmonės ima pragyvenimo reikmėms, net ir tuos, padėtus juodai dienai. Daug vyresnio amžiaus žmonių savo pinigus skiria vaikams, anūkams. Mažėja jų ir einamosiose sąskaitose. Esant ribotai pinigų pasiūlai, turi skolinti brangiau. Jei mažės darbo vietų, mažės ir pajamos, vartojimas“, – kalbėjo banko skyriaus vadovė. Pasak L. Šateikienės, būsto paskolų pradėjo mažėti jau prieš pusmetį. Gal žmonės paskaičiavo, kad kol kas jiems labiau apsimoka nuomoti butą, o ne pirkti. Anksčiau daug buvo tokių, kurie ėmė vartojamąsias paskolas, pavyzdžiui, naujam automobiliui pirkti, gal pernelyg ir nesvarstę, ar jiems to tikrai reikia. Šiuo metu žmonės tokias paskolas ryžtasi imti labiau apgalvoję. Gauti vartojamąją paskolą jų banke ir šiuo metu tikrai galima.
Tačiau bankas pinigus skolina irgi apgalvotai. Peržiūrimos kliento galimybės pasiskolinti. Ar sumokėjus bankui kredito palūkanas ir dalį skolos, jam pakankamai liks pinigų pragyvenimui. Šis likutis yra išaugęs, nes pakilo maisto, paslaugų kainos, o algos nekyla.
Diskusijoje dalyvavusi Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė replikavo, jog švediškais pinigais buvo maitinami bankai. Šiuo metu, matyt, ne taip patikimai į juos grįžta paskolinti pinigėliai. Turi įtakos ir tai, jog pastaruoju metu lietuviai pasiėmė apie 6 proc. indėlių. Tik nežinia, ar vartojimui, ar dėti į kojinę.
UAB „Narjanta“ direktorius Bronislovas Domža pridūrė, jog pastebima tendencija, kad žmonės, turintys kažkiek santaupų, visgi skuba jas išleisti, o ne palaikyti kojinėje. Gal bijo pinigų nuvertėjimo ar kainų šuolio?
Diskusijoje dalyvavę verslininkai tvirtino, kad iki Naujųjų metų kol kas atlyginimų nemažina. Kaip bus toliau, pasak UAB „Rileris“ direktoriaus Rimanto Navanglausko, paaiškės kitų metų pradžioje.
Verslas – SODROS veidrodyje
Apie tai, kokie ekonominio gyvenimo pokyčiai atsispindi SODROS statistikoje, kalbėjo šios įstaigos Kupiškio skyriaus direktorė Gražina Tonkienė, pateikdama informaciją apie draudėjų ir apdraustųjų skaičių bei socialinio draudimo įmokų pokyčius per kelerius pastaruosius metus. Antai nuo 2003 m. iki 2004 m. draudėjų skaičius išaugo maždaug 100, nuo 2005 m. iki 2006 m. sumažėjo apie 50, nuo 2006 m. iki 2007 m. vėl išaugo iki maždaug 150, o per šių metų 9 mėn. sumažėjo apie 70.
Įvairiai kito ir apdraustųjų skaičius. Ryškiai jų padaugėjo 2005-2006 m. – maždaug 300. Labai nedaug, tik 9, apdraustųjų padaugėjo 2006-2007 m., o per šių metų 9 mėn. jų vėl sumažėjo iki 300 ir praktiškai buvo sugrįžta prie padėties, buvusios 2005 m. pradžioje.
Per penkerius metus nuolat augo apdraustųjų visomis socialinėmis draudimo rūšimis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Antai 2003-2004 m. jis išaugo apie 50 Lt (nuo 770 Lt iki 821 Lt), 2004-2005 m. jis kilo apie 80 Lt (iki 909 Lt), 2005-2006 m. pokytis buvo šiek tiek mažesnis – apie 40 Lt (iki 1031 Lt). Labai smarkiai vidutinis uždarbis šoktelėjo 2006-2007 m., net apie 650 Lt (iki 1678 Lt). Per šių metų 9 mėn. jis sumažėjo maždaug 150 Lt (iki 1520 Lt).
Savanoriškai apsidraudusiųjų per beveik penkerius metus nuo 5 padaugėjo iki 36.
Skolingi SODRAI 2003 m. buvo 314 draudėjų. 2004 m. tokių buvo 169, 2005 m. – 98, 2006 m. – 74, 2007 m. – 43, o per šių metų 9 mėn. 33.
Pasak G. Tonkienės, rajone praktiškai nebuvo didelių įmonių bankrotų. Vienintelė UAB „Aumeda“ atleido apie 70 darbuotojų ir savo verslą perkėlė į Baltarusiją. Statybinių medžiagų gamykla, kaip buvo skelbta, visiškai nenutraukė savo veiklos. Tad galima daryti išvadą, kad draudėjų ir apdraustųjų skaičius šių metų trečiąjį ketvirtį mažėjo smulkių įmonėlių likvidavimo ir pavienių darbuotojų atleidimų sąskaita.
(Kokia verslo dalis, pajutusi sunkmečio dvelksmą, pasitraukė ar pasitrauks į taip vadinamąjį šešėlį, žinoma, iš SODROS statistikos, kuri skaičiuoja oficialiai jiems mokesčius mokančiuosius, tikrai nesužinosime. Šiuo metu tik prognozuojama, kad tas šešėlis gilėjant ekonominei krizei tik plėsis. (Aut. past.)
G. Umbrasienė sakė, kad Panevėžio apskrityje pastaraisiais metais ryškiausi buvo „Ekrano“ ir „Lino“ bankrotai. Tačiau šių įmonių darbuotojų situacija nevienoda. Jei kiek anksčiau bankrutavusio „Ekrano“ žmones praktiškai visus „susiurbė“ tuo metu neužpildyta darbo rinka, tai šiuo metu paliekančių „Liną“ situacija kur kas liūdnesnė, nes gamybos apimčių, atlyginimų mažėjimo tendencija vis labiau pastebima daugelyje mūsų regiono įmonių.
Apie tai, kokiais tempais ta krizė pasieks mus, ar ji nėra išpūstas reikalas, kokia rajono Savivaldybės situacija šiuo metu, kokių antikrizinių veiksmų reikėtų griebtis, kas labiausiai kelia nerimą mūsų verslininkams, kur rasti išeitį iš susidariusios padėties, skaitykite kitame laikraščio numeryje.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ