Nepasitenkinimą ligoninės darbu ir vyriausiojo gydytojo veikla jau seniai reiškia pacientai, ne kartą ta tema diskutavo politikai. Praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos frakcija net išplatino grėsmingai skambantį paklausimą ligoninės direktoriui Povilui Rimkui. Į penkis pateiktus klausimus direktorius turi atsakyti per dešimt dienų.
Kalbantis su politikais neatrodo, kad jie pasitenkins tik P. Rimkaus atsakymų perskaitymu. O kol dar nėra atsakymų iš ligoninės ateina vis naujų nerimą keliančių signalų. Dabar jau apie sudėtingas darbo sąlygas prakalbo ir gydytojai, paprastai nelinkę problemų kelti viešumon.
Gydytoja kardiologė Zinaida Odinienė „Kupiškėnų mintims“ papasakojo, kad pastaruoju metu jaučiasi tiesiog terorizuojama ligoninės direktoriaus, o dėl jo vadovavimo stiliaus ne vienas medikas turi vartoti raminančiuosius vaistus.
Pareiškimas per prievartą
Z. Odinienė pasakojo, kad jos kabinetas ir pati asmeniškai visą laiką dirba labai dideliu krūviu. Dažnai tenka priiminėti daug daugiau kardiologinių ligonių nei yra iš anksto planuojama, todėl tenka dirbti viršvalandžius. Prieš kokius porą metų ligoninės direktorius, matydamas, kad čia dirbama milžinišku krūviu, pats pasiūlė gydytojai papildomą ketvirtį etato.
Neseniai situacija pasikeitė. Gydytoja pasakojo, kad vieną dieną atėjo P. Rimkus atėjo, išprašė iš kabineto slaugytojas ir pareiškė, kad ruošiasi medikę nuskriausti – atimti tą papildomą ketvirtį etato. Direktorius pasakojo, kad nusprendė perskirstyti etatus, todėl liepė gydytojai parašyti prašymą, kad savo noru atsisako to ketvirčio etato. Z. Odinienei prastai pasirodė toks nemalonios žinios pranešimo būdas. Direktorius, išprašydamas slaugytojas ir lyg tai išvengdamas liudytojų, sukūrė įspūdį, kad daroma kažkas slapto.
Kitą dieną ligonių buvo kaip įprasta daug, ir gydytojai visai ne galvoje buvo tas prašymo rašymas. Atėjęs direktorius kategoriškai paprašė, kad prašymas būtų parašytas. Nors gydytoja sakė, pagalvosianti, ar apskritai rašys tokį dokumentą, direktorius nebuvo linkęs atsisakyti savo idėjos. Trečią dieną situacija vėl pasikartojo. Tada Z. Odinienė parašė prašymą, datuotą šių metų spalio 29 diena – „Jums primygtinai reikalaujant nuo lapkričio 4 dienos nutariau atsisakyti antraeilių pareigų (0,25 etato darbo krūvio) ir rašau šį prašymą.“
Šį pareiškimą gydytoja nunešė į personalo skyrių. Vos po kelių minučių jai paskambino sekretorė – kviečia vyriausiasis. Gydytojai nuėjus pas direktorių, sekretorė pasakė, kad vadovo kabinete vyksta kažkoks posėdis. Laukti neturėjusi laiko Z. Odnienė grįžo dirbti savo kasdieninio darbo. Tuoj pat dar kartą paskambino sekretorė ir išsigandusi paprašė, kad gydytoja skubiai atvyktų, nes direktorius yra perpykęs. Pasirodo, kabinete susirinkusi darbuotojų perkėlimo ir atleidimo iš darbo komisija laukia kaip tik atvykstančios Z. Odinienės.
Gydytoja sakė, kad ta komisija iš esmės sudaryta iš vidurinio personalo ir direktoriui yra nesunku ja manipuliuoti. P. Rimkus komisijai girdint pareiškė, kad jokio spaudimo jis netaiko, todėl tokio pobūdžio prašymas turi būti nedelsiant perrašytas. Z. Odinienė priminė, kad už dokumento klastojimą yra numatyta tam tikra atsakomybė, todėl ji perrašyti nesiruošia, o direktorius kelis rytus labai jau nešvelniai reikalavo prašymo. Tai ir buvo parašyta. P. Rimkus komisijai ir pačiai Z. Odinienei aiškino, kad gavęs tokį raštą jis nieko toliau nebegali daryti.
Atleidimas po apdovanojimo
Nepaisant to, kad Z. Odinienė neperrašė dokumento, ji spalio 30 dieną gavo direktoriaus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kuriame rašoma, kad nusprendžiama atleisti medikę iš papildomo gydytojos kardiologės darbo. Tai bus padaryta praėjus dviem mėnesiams po šio įspėjimo įteikimo dienos.
Įdomu tai, kad šis įspėjimas apie atleidimą iš darbo pasirodė visai netrukus po to, kai pats P. Rimkus gydytojai kardiologei Zinaidai Odinienei įteikė padėkos raštą už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą, rūpinantis rajono gyventojų sveikata.
Z. Odinienė pasakojo, kad ligoninėje dabar perskirstomi etatai. Pasak gydytojos, kažkokia pertvarka gal ir reikalinga, bet toks terorizmas tiesiog išveda iš rikiuotės. Po panašių incidentų normaliai dirbti yra labai sunku.
Liūdna ir tai, kad įtampą ligoninėje jaučia ir pacientai. Ligoniai klausinėjo gydytojos, kaip ji gali dirbti, kai po incidento vaikščioja visa perbalusi. Atsirado ir toks ligonis, kuris klausė, ar jis gali būti garantuotas kokybiška pagalba tokiu metu. Ligoniai patys savo iniciatyva pradėjo ieškoti variantų, kur reikėtų kreiptis, kad nors ir minimalizuotoje ligoninėje gydytojai vėl galėtų visą dėmesį skirti jiems, o ne eikvoti jėgas kitokiems reikalais.
——-
Autorius: Gintaras Jurgėlas