Praėjusį ketvirtadienį ramiai vykęs Savivaldybės tarybos posėdis baigėsi skambiu akordu, po kurio gali rimtai susvyruoti Kupiškio ligoninės direktoriaus Povilo Rimkaus kėdė.
Pasveikintas naujas Tarybos narys
Taryba posėdžiauti pradėjo neįprastoje aplinkoje. Dabar Kupiškio kultūros centre vyksta remonto darbai, patalpos nėra šildomos. Į posėdį susirinkę politikai kaip mat sužvarbo ir svarstė, ar sėdėti su kostiumais, ar derėtų apsivilkti paltus.
Rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis pradėdamas posėdį pasiteiravo Tarybos narių, ar galima dirbti įprastoje, bet nešildomoje salėje, ar ieškoti kitų patalpų. Po šmaikštaus pasiūlymo, kad geriausia Tarybos nariams reikėtų įteikti po butelį šildančio gėrimo, posėdis prasidėjo pasitenkinus tuo, jog buvo įjungti keli elektriniai šildytuvai.
Šį kartą be tradicinio pasveikinimo tų, kurie tarp posėdžių šventė savo gimtadienius, gėlė ir Tarybos nario pažymėjimas buvo įteiktas naujam Tarybos nariui Bronislavui Rimkui. Jis pateko čia iš Tarybos pasitraukus ilgamečiui rajono konservatorių lyderiui Vytautui Mockui, kuris atsisakė savo vietos ir išvyko dirbti į Vilnių.
B. Rimkus, pasveikintas mero, pasižadėjo rinkėjams ir Tarybos nariams deramai vykdyti naujas savo pareigas.
Rūstus paklausimas
Taryboje buvo apsvarstyta per keturiasdešimt klausimų, bet nė vienas nesukėlė tiek dėmesio ir diskusijų po posėdžio, kaip naujojo opozicijos lyderio Valentino Beinorio perskaitytas atviras paklausimas Viešosios įstaigos „Kupiškio ligoninė“ direktoriui Povilui Rimkui.
V. Beinorio perskaitytame Tėvynės sąjungos frakcijos pareiškime prisimenama kelių metų Kupiškio ligoninės istorija, kurią ne kartą aptarinėjo ir laikraščiai, ir politikai, bet naujos gaidos tame pareiškime taip pat buvo jaučiamos.
Tėvynės sąjungos paklausime rašoma, kad 2005 metų gruodžio 1 dienos Kupiškio rajono taryba valdančiųjų valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų partijų atstovų balsais priėmė istorinį sprendimą dėl Kupiškio ligoninės reorganizavimo. Šis sprendimas opozicijos ir daugelio rajono gyventojų buvo įvardintas kaip ligoninės sunaikinimas.
Tai būtų galima įvertinti ir kaip žmogišką klaidą, bet tolesnė ligoninės vadovo veikla rodo pastangas siekti nesuprantamų tikslų. Prioritetine ligoninės veiklos sritimi tapo statybos remonto darbai. Pasinaudojant gydytojų trūkumu atsirado „gastroliuojančių medikų“ ratas, o jų paslaugoms apmokėti skiriamos didelės sumos.
Perskaitęs kur kas ilgesnį pranešimą nei mes pristatėme, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas V. Beinoris įvardino penkis konkrečius klausimus, į kuriuos ligoninės direktorius motyvuotai turi atsakyti per dešimt dienų.
Po Tarybos posėdžio kalbantis su kelių frakcijų politikais, susidarė toks įspūdis, kad Tėvynės sąjungos oficialus paklausimas yra ligoninės direktoriaus nuvertimo proceso pradžia.
Nors dar niekas to proceso oficialiai neįvardino, bet jau dabar yra pakankamai žmonių, manančių, kad P. Rimkaus darbo stiliaus nebegalima toleruoti, todėl dėl jo atstatydinimo iš posto yra pasirengę kalbėtis skirtingų politinių partijų žmonės, kurie turi pakankamai įdomios informacijos, galinčios inspiruoti ligoninės direktoriaus pakeitimą.
Tuoj po posėdžio V. Beinoris išvežė paklausimą ligoninės direktoriui. Kai kurie politikai pokštavo linksmai spėliodami, ar P. Rimkus pateiks atsakymus į atsistatydinimo pareiškimą.
Apie kai kuriuos Tarybos priimtus sprendimus, kaip įprasta, informuosime kituose laikraščio numeriuose.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS