Krizei vis skaudžiau smogiant beveik visoms Lietuvos gyventojų socialinėms grupėms, valdžia ir toliau atvirai tyčiojasi iš žmonių.
Valstybės galvos, jau įsakmiai visus ragindamos susiveržti diržus, Seimo ir Vyriausybės nariams nutaria dar labiau padidinti ir taip jau milžiniškus atlyginimus. Tuo tarpu vos galą su galu suduriantiems smulkiesiems verslininkams numato dar labiau padidinti mokesčius. Sprendimas visai logiškas. Nepadidinus mokesčių, nebus aruodų, iš kurių teks nuolat semti besaikį apetitą turintiems Tautos išlaikytiniams – Seimūnams ir ministrams.
Matyt, naujai besiformuojančiai daugumai dar per sunku suvokti, kad taip perlenkus lazdą, kitais metais tokiu būdu pildomas aruodas bus jau visiškai tuščias. Jau dabar savivaldybės nebesurenka planuotų pajamų. Jei mokesčiai bus padidinti, panašu, kad tuoj nebeliks kam jų mokėti.
Krizės įveikimo programos, be jokios abejonės reikia, tik, atrodo, išsipildys ne vieno rinkėjo prognozė, kad į valdžią vėl atėję konservatoriai pasinaudos jiems būdinga savybe per kelis mėnesius „priskaldyti tiek malkų“, kad per ateinančius metus už juos niekas nebalsuos.
Apie tai, kaip krizės sąlygomis gyvena kai kurios Kupiškio įmonės, skaitykite kitame numeryje, o šiandien kalbamės su Savivaldybės, kuri taip pat gyvena krizės sąlygomis, administracijos direktoriumi Žilvinu Aukštikalniu.
Ž. Aukštikalnis „Kupiškėnų mintims“ pasakojo, kad krizės padarinius Savivaldybė jaučia tiesiogiai – jau keli mėnesiai yra nevykdomas pajamų surinkimo planas. Pasak direktoriaus, iki liepos mėnesio tas planas dar maždaug buvo vykdomas, bet rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais labai aiškiai pasijuto, kad pajamų smarkiai sumažėjo.
Ekspertai jau anksčiau perspėjo Savivaldybę, kad ateina sunkus metas, todėl dalies numatytų darbų administracija laiku sugebėjo atsisakyti. Tačiau tai nepadėjo problemos visiškai išspręsti. Kreditoriniai įsiskolinimai per kelis pastaruosius mėnesius vis didėjo. Administracija vis gauna priminimus iš Rytų skirstomųjų tinklų, kitų organizacijų, kad vėluoja sumokėti už paslaugas. Dabar visos lėšos, kurios vos tik įplaukia į rajono iždą, tuoj būna perskirstomos ir iškeliauja į kreditorių sąskaitas.
Ž. Aukštikalnis sakė, kad sustabdyti kai kurie projektai neparaližiavo veiklos. Bent jau kol kas visi iš anksto numatyti didieji projektai yra vykdomi.
Direktorius paklaustas, ar yra tikimybė, kad šiuos metus pavyks baigti be minuso, sakė, kad taip atsitiktų nebent tuo atveju, jeigu įvyktų kažkoks stebuklas. Deja, stebuklo laukti nėra jokių priežasčių. Šiuo metu tas minusas sudaro apie 1,3 milijono litų. Pasak direktoriaus, būtų labai gerai, jeigu jis nepadidėtų. Jeigu deficitas dar didės, Savivaldybė liks labai daug kam skolinga ir toliau suktis bus labai sunku.
Ž. Aukštikalnis sakė, kad administracija labai lauks balandžio mėnesio, nes tada valstybė Savivaldybei turėtų kompensuoti negautas pajamas.
Direktorius pasakojo, kad nors Savivaldybė ir gyvena sunkius laikus, bet, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, Kupiškyje dar nėra tokia tragiška padėtis. Mūsų rajone biudžeto nevykdymas sudaro apie šešis procentus, tuo tarpu kai kurios kitos savivaldybės susiduria su kur kas didesnėmis problemomis.
Paklaustas, kur yra išeitis iš susidariusios padėties, Ž. Aukštikalnis sakė, kad Lietuvoje yra sukurtas per didelis biurokratinis aparatas. Biudžeto lėšas jam išlaikyti reikia stipriai mažinti. Dabar tas didžiulis aparatas ne tik brangiai kainuoja, bet ir trukdo dirbti. Yra prigalvota daugybė taisyklių ir procedūrų, todėl įvairiausių popierių tvarkymas ir siuntinėjimas atima begales laiko. Apie biuriokratų etatų mažinimą prieš rinkimus kalba kone visos partijos, bet atėjusios į valdžią tas kalbas greitai pamiršta, o biuriokratų etatų ne tik nemažėja, bet dažnai ir padaugėja.
Jau yra visiškai aišku, kad pinigai iš Europos Sąjungos į Lietuvą ateitų žymiai greičiau, jeigu patys neprisigalvotume įvairių suvaržymų. Kuo biurokratų būtų mažiau, tuo lengviau prieitume prie europinių pinigų.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS