Galbūt ne visi žino, kad visai netoli nuo Kupiškio, Anykščių rajone, nedideliame Traupio miestelyje, yra bene vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos daržas. Čia auga beveik 5 000 įvairių augalų rūšių.
Apsilankyti verta, nes tikrai daug naujo ir įdomaus gali sužinoti ne tik pradedantys sodininkai ar gėlininkai, bet ir turintys patirties.
Pradžia – nuo žemės lopinėlio
Šio botanikos daržo įkūrėjas, buvęs Traupio pagrindinės mokyklos direktorius, biologijos mokytojas-ekspertas, o šiuo metu Anykščių r. meras Sigutis Obelevičius pasakojo, kad visada svajojo turėti kampelį, kuriame augtų įvairiausi augalai, o su jais mokiniai galėtų susipažinti ne tik iš vadovėlių. Todėl 1989 metais šalia mokyklos esančiame penkių arų žemės plotelyje buvo pradėti sodinti pirmieji augalai. Nuo to laiko botanikos daržas pasipildė ne tik naujais augalais, bet ir labai išsiplėtė – dabar jis užima apie du hektarus.
Paprastam keliautojui užsukus į šį augalų kampelį be gido pagalbos sunku susigaudyti – atrodo, auga niekuo neišsiskiriantys augalai ir tiek. Tačiau labai greitai viskas pasikeičia, kai šio botanikos daržo įkūrėjas S. Obelevičius pradeda pasakojimą.
Kiekvienam augalui savas kampas
Botanikos daržas suskirstytas į keletą skyrių: laukinių augalų, svogūninių gėlių ir vaisinių-uoginių augalų kolekcijas.
„Kažkodėl pasakojimuose apie Adomo sugundymą rašoma, kad Ieva jam davė paragauti obuolio. Tačiau manoma, kad tai buvo ne paprastas obuolys, o cidonija. Šis vaisius yra obuolio arba kriaušės formos, o lapai labai panašūs į obels lapus, tačiau, nors ir rūgštus, bet turi labai gerą kvapą, – pasakojo Sigutis prisiminimui nuskindamas vieną vaisių. – Štai graikinis riešutmedis, kuris ir pas mus spėja subrandinti savo riešutus, tik, kol jie būna žaliame apvalkale, rankos nuo jų nusidažo, lyg būtų jodu išteptos. Iš vieno didelio graikinio riešutmedžio galima prisirinkti net iki poros bulvinių maišų riešutų“.
Pasak S. Obelevičiaus, čia auga visos Lietuvoje natūraliai augančios medžių, krūmų bei puskrūmių rūšys, taip pat ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti beržai keružiai, mėlynialapiai, laplandiniai gluosniai.
Vaikštant po šį botanikos daržą, galima “paviešėti” įvairiose geografinėse zonose. Japonijos kampelyje rasime ir sakūrą, ir keriją ar puošmenį, o Tolimųjų Rytų medžiams skirtame plote žaliuoja amūrinis kamštenis, mandžiūrinis klevas. Amerikos kampelyje – sidabrinis ir uosialapis klevai, pilkasis kėnis.
Čia auga apie 300 vaistažolių rūšių, kurios savo gydomosiomis savybėmis žinomos jau nuo senų laikų.
Beje, lankantis šiame įvairių augalų kampelyje, dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad ne viskas puiku, kas gražiai atrodo. Iš pirmo žvilgsnio gražiais ryškiai rožiniais su violetiniu atspalviu žiedais žydintis augalas, labai panašus į visiems žinomus krokus, pasirodo, yra gana pavojingas žmogaus sveikatai rudeninis vėlyvis. Šis augalas, pasak S. Obelevičiaus, ypač daug žalos gali padaryti jaunoms moterims ir merginoms, nes jo nuodai gali sukelti net apsigimimų.
Reikia ir paramos, ir meilės darbui
Pasak botanikos daržo įkūrėjo, be finansinės paramos, vargu ar šis kampelis būtų toks, koks yra dabar. Didžiausia finansinė parama buvo gauta iš Atviros Lietuvos fondo. Už šiuos pinigus botanikos daržas buvo aptvertas, nutiesti takai. Šį daržą prižiūri ir tvarko pusę sodininko etato turinti traupietė bei Traupio pagrindinės mokyklos mokiniai.
Į klausimą, ar niekas nedrasko bei nevagia šių, net į Raudonąją knygą įrašytų, augalų, S. Obelevičius atsakė, kad kol kas tokių atvejų dar nepasitaikė. „Šis daržas tapęs jau ne mano vieno, o visų traupiečių nuosavybe – čia prižiūrėjo augalus ne viena karta, todėl visi saugo ir neliečia, – sakė pašnekovas. – Tiesa, buvo vienas atvejis, kai po ekskursijos pasigedau retų augalų, bet tai padarė ne mūsų miestelio gyventojai, o profesionalūs gėlininkai, kuriems parūpo turėti retą augalą savo sode“.
Pasak S. Obelevičiaus, sukauptos augalų kolekcijos yra puiki mokomoji priemonė mokiniams, o pats didžiausias atpildas jam už visą įdėtą triūsą – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydintys ar vaisius nokinantys iš tolimiausių žemės kampelių atkeliavę augalai.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ