Visą pasaulį sukrėtusi ekonominė krizė pamažu pradedama jausti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose. Ne išimtis ir Kupiškis. Sumažėję gaminamos produkcijos pardavimai, įsiskolinimai įmones verčia labiau apskaičiuoti savo galimybes, todėl prasideda etatų mažinimai.
Blogos žinios ir gandai sklinda greitai. Laikinai uždaroma Kupiškio plytų gamykla, o kitos įmonės taip pat išgyvena ne pačias geriausias dienas.
Lauks geresnių laikų
Pasak UAB „Kupiškio plytų gamykla“ generalinio direktoriaus Rimgaudo Muntrimo, sumažėjus produkcijos pardavimams, įmonės savininkai priėmė sprendimą laikinai sustabdyti gamybą, nes kitos išeities nerasta. „Iš viso gamykloje dirbo 75 žmonės. Liepos mėnesį įspėjimus apie atleidimą iš darbo gavo 14 dirbančiųjų, o nuo spalio – 51. Gruodžio 2 d. įmonę paliks pagrindinis ir didžiausias būrys dirbančiųjų. Liks 15 žmonių, kuriems pagal įstatymą priklauso gavus pranešimą apie atleidimą iš darbo atidirbti keturis mėnesius. Žmonės išeidami gauna išeitines kompensacijas. Dirbti liks tik direktorius, keli darbuotojai, kurie rūpinsis įmonės priežiūra ir apsauga“, – sakė generalinis direktorius.
Pasak R. Muntrimo, kad taip bus, niekas iš anksto negalėjo numatyti, nes šiems metams buvo suplanuotas geras įmonės biudžetas, bet jau nuo II ketvirčio jis nebevykdomas, todėl siekiant išvengti dar didesnių nuostolių ir buvo priimtas toks sprendimas. Be darbuotojų atleidimo rūpesčių, dar sprendžiama įmonės įsiskolinimų už paslaugas ir medžiagas problema, tačiau generalinis direktorius užtikrino, kad jie neliks skolingi nė vienam kreditoriui. „Visas skolas perims steigėjas UAB „Simpras“, todėl kreditoriams nėra pagrindo nerimauti“, – sakė R. Muntrimas.
Pasak generalinio direktoriaus, kada vėl pradės dirbti gamykla, priklausys nuo ekonominės situacijos – gal po pusmečio, o gal ir metai prabėgs, nes prognozuoti, kas bus – neįmanoma.
Dirba su priverstinėmis prastovomis
UAB „Ochoco Lumber“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vingaudas Šarmaitis sakė, kad jų įmonė ekonominę krizę pajuto jau prieš kelerius metus, nes savo produkciją pardavinėjo Amerikos rinkai. „Ten dabar labai sunku parduoti, nes stoja statybų verslas, labai smukusi medienos pardavimo kaina. Įmonę žlugdė ir krintantis dolerio kursas, todėl jau antri metai, kai po truputį mažėja darbuotojų skaičius, – sakė V. Šarmaitis. – Šiuo metu dirba 50 žmonių. Bandysime išsilaikyti šiame lygyje, bet, ką gali žinoti, kaip viskas pasisuks. Apie 20 darbuotojų nuo keleto dienų iki savaitės ar daugiau turi priverstines prastovas, kurių metu mokamas tik minimalus valandinis atlyginimas – taip stengiamės išsaugoti darbuotojus, nes jie apmokyti dirbti turima įranga. Jeigu prieš metus pasigirsdavo kalbų, kad gali darbininkai išvykti į kitas šalis užsidirbti, tai dabar situacija pasikeitė, ir patys dirbantieji nori išsaugoti savo darbo vietą“.
Modernizuoja gamybą
UAB „Durpeta“ generalinis direktorius Jonas Kantautas sakė, kad šiuo metu jų įmonėje dirba apie 200 žmonių. „Masinio atleidimo iš darbo tikrai nebus, numatome atleisti maždaug 5 žmones, nes statome automatizuotą fabriką, todėl atleidimai susiję ne su ekonomine krize, o su darbo vietos automatizavimu, – sakė J. Kantautas. – Vasarą, kai padaugėja darbų, dirba iki 276 darbuotojų. Seniau sezoniniams darbams padirbėti daug ateidavo darbo biržos siuntimu pagal viešųjų darbų programą, dabar būna visaip“.
Pasak J. Kantauto, gaila, kad pagal įstatymą, gavę pranešimą apie atleidimą iš darbo, jauni žmonės gali dirbti tik du mėnesius – per tiek laiko ne kiekvienas susiras kitą darbą.
„Gamybos modernizavimas ekonomikai yra pliusas, o dirbantiesiems ne visada atsiliepia teigiamai, nes nutinka taip, kad mažėja darbo vietų“, – kalbėjo pašnekovas.
Gelbsti įvairi gamyba
„Lavisos“ agrogrupės direktoriaus Kazimiero Striganavičiaus nuomone, jų įmonę gelbsti tai, kad jie gamina ne tik pieno miltelius, bet ir sirupą – kai vieną produkciją parduoti tampa sunku ar nuostolinga, gelbsti kita.
„Jeigu žinočiau, kaip bus ateityje, būčiau laimingiausias žmogus. Šiuo metu pas mus dirba 60 žmonių, planuojame, kad liks apie 45. Dabar skaičiuojame, vertiname savo galimybes, peržiūrinėjame sutartis, – sakė direktorius. – Kiekvienas žmogus yra turtas, todėl norisi, kad šios krizės padarinius pajustų kuo mažiau dirbančiųjų. Bankrutuoti nesiruošiame, bet diržus susiveržti tikrai reikės“.
Kiek gali, tiek padeda
Pasak Kupiškio darbo biržos direktorės pavaduotojos Laimutės Vaitiekūnienės, palyginus šių ir praėjusių metų devynių mėnesių duomenis, matyti, kad šiemet užregistruota 120 bedarbių daugiau. Tikimasi, kad ir IV ketvirtį užsiregistravusių darbo biržoje bus didesnis skaičius negu įprastai.
„Šiemet darbo birža gavo tris pranešimus apie grupinį darbuotojų atleidimą – du iš UAB „Kupiškio plytų gamykla“ ir vieną iš UAB „Aumeda“, – sakė direktorės pavaduotoja. – Pastebėjome, kad daugėja bedarbių, negalinčių konkuruoti darbo rinkoje. Beveik pusė užsiregistravusių darbo biržoje asmenų neturi profesinio pasirengimo, kas penktas – nedirbęs daugiau kaip 2 metus arba vyresnis nei 50 metų“.
Anot L. Vaitiekūnienės, šiuo metu vykdomi du projektai, kurių pagalba neturintiems darbo žmonėms bus sudaryta galimybė mokytis paklausių profesijų, įsidarbinti darbo rinkoje.
Kol darbo birža nepasiūlo darbo, atitinkančio bedarbio profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, įstatymo numatytais atvejais bedarbiams mokama nedarbo draudimo išmoka. Nuo šių metų pradžios 329 bedarbiams buvo paskirtos nedarbo draudimo išmokos. Vidutiniškai per mėnesį tokias išmokas gavo 161 bedarbis.
Šių metų spalio 1 dieną darbo biržoje buvo užregistruotos 24 laisvos darbo vietos. „Ieškant darbo labai svarbus pats bedarbio požiūris. Jeigu žmogus tikisi, kad tik darbo birža turi rūpinantis jo darbo vieta, klysta. Mes galime padėti, nukreipti teisinga linkme, bet ir pats bedarbis turi būti aktyvus, rodyti norą ir pastangas gauti darbą“, – sakė L. Vaitiekūnienė.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ