Pastaruoju metu žmonėms kelia nerimą vis dažniau girdima frazė, jog prasideda pasaulinė ekonominė krizė. Kodėl taip nutinka? Ar visose šalyse ji pasireiškia vienodai? Kaip išgyventi tą sunkmetį eiliniam žmogui? Šią problemą pakomentuoti “Kupiškėnų mintys„ paprašė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento dr. Stasio KROPO.
Krizės kaip uraganai gali bet kada įvykti
Kiekviena krizė yra vis kitokia. Ši yra ypatinga tuo, kad vyksta pasaulyje, kuriame prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas tarp šalių dėl šalių vykdytos liberalizavimo politikos ir technologinės pažangos yra pasiekęs neregėtą iki tol istorijoje mastą. Tokiu būdu šalys yra tarpusavyje labiau susijusios ir viena nuo kitos priklausomos. Dabartinė krizė prasidėjo JAV bankų ir finansų sektoriuje. Jau daugiau kaip metus finansų rinkas krėtė neramumai. Jas sukaustė skolinimo vieni kitiems baimė ir centriniai bankai, ir valdžios institucijos dideliais kiekiais ėmė skolinti bankams pinigus, bandydami sugrąžinti pasitikėjimą į rinkas. Tačiau priešingai nei buvo tikėtasi, situacija dar pablogėjo. Likvidumo krizė peraugo į kapitalo krizę Jungtinėse Valstijose. Dėl pablogėjusio paskolų portfelio bei nuvertėjusių akcijų šios šalies bankams reikia pritraukti apie 200 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Sumažėjusio pasitikėjimo bankais aplinkoje tai nelengvas uždavinys, kurio sprendimas pareikalaus laiko. Neatsitiktinai bandoma pažadinti ir verslininkų patriotinius veiksmus. Pvz., vienas turtingiausių pasaulio žmonių V. Bufetas skyrė 5 mlrd. USD investicijoms į investicinio banko “Goldman Saks„ akcijas. Tai labiau panašu į labdaringą akciją nei į pinigų investavimą. Su analogiško turinio pareiškimu kreipėsi ir Prezidentas D. Bušas.
Nors galima beveik neabejoti, kad vyriausybės paruoštas 700 mlrd. JAV dolerių finansų sektoriaus gelbėjimo paketas bus Kongreso patvirtintas, skolinimosi sąlygos gali ilgiau nei buvo tikėtasi iki šiol išlikti sudėtingos, palūkanų norma už paskolas rinkose turėtų augti.
Kaip krizė gali paveikti Lietuvos ekonomiką?
Tiesioginio poveikio bankams ir finansų institucijoms kol kas beveik nėra, išskyrus kai kurių investicijų, tokių kaip, pvz., į pensijų fondus, sumažėjimą. Tačiau panašu, kad pigių paskolų laikai baigėsi. Finansų rinkos nebegalės taip efektyviai paskirstyti santaupų pasaulyje, kas iki šiol buvo labai svarbus ekonomikos augimo variklis. Taigi skolinimo „trombozė“ finansų rinkose gali tapti savotišku „korsetu“ ekonomikos augimui pasaulyje.
Jei toks scenarijus pasitvirtintų, kur kas reikšmingesnis poveikis Lietuvai, kurios ekonomika yra gan atvira, galėtų būti per išorinius ekonominius santykius. Mažėtų importo poreikis pasaulyje ir blogėtų eksporto sąlygos Lietuvos įmonėms. Gali didėti bedarbystė. Pirmiausia krizės poveikį gali pajusti emigrantai iš Lietuvos krizės epicentruose JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip rodo patirtis, emigrantai yra labiausiai pažeidžiama socialinė grupė. Dėl to sumažėtų pinigų pervedimai į Lietuvą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: