Kai kurie ūkininkai gavo įspėjimus iš pieno perdirbimo įmonių, kad rugsėjo mėnesį kaina už parduodamą pieną bus sumažinta. Kad atpigs pienas ir jo produktai parduotuvėse – tokių naujienų negirdėti.
Daugumos pieno tiekėjų nuomone, taip pamažu, bet tikslingai žlugdomas pieno ūkis. Kokios mūsų rajono didžiųjų pieno ūkių savininkų nuotaikos ir ką jie galvoja apie pieno ūkių ateitį?
Blogiau nebūna
Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininko Jono Vilionio, dabar esanti padėtis, kurioje atsidūrė pieno ūkių savininkai, – tragiška. Perdirbėjai – nevaldomi, ką nori, tą ir daro.
Šioms mintims pritarė ir Kupiškio rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Adelė Danutė Adomonienė. „Pieną parduodu AB „Rokiškio sūris“. Dabartinę situaciją būtų per švelnu pavadinti bloga. Pieno perdirbimo įmonė, pasak jos vadovų, remdamasi Vyriausybės nutarimais, kurie leidžia atsiskaitymus atidėti, vėluoja sumokėti už pieną. Tai labai skaudžiai atsiliepia ne tik ūkininkams, – sakė A. D. Adomonienė. – Mes negalim planuoti jokių pirkinių, vėluojame atsiskaityti su ūkyje dirbančiais žmonėmis. Juk prasidedant mokslo metams, reikia vaikus aprūpinti mokslo reikmenimis, o kaip tai padaryti, jeigu nėra iš ko“.
Sutartys, naudingos vienai pusei
„Dabartinė situacija ir pieno supirkimo kainų mažinimas pralenkia bet kokią logiką“, – sakė ūkininkas Ričardas Barzdenis. Pasak jo, nors pieno supirkimo sutartys sudaromos metams, bet pasiliekama teisė jas koreguoti kiekvieną mėnesį. Ūkininkas pieną parduoda UAB „MGL Baltija“ ir jau gavo pranešimą, kad nuo rugsėjo pirmosios už litrą pieno bus mokama 5 centais mažiau – 80 ct.
„Pieną parduodame UAB „Marijampolės pieno konservai“. Bendrovė atsiskaito laiku, tačiau supirkimo kainos tikrai juokingos, – sakė ūkininkė Genovaitė Kučinskienė. – Mums kainą už parduodamą pieną sumažino vienu centu nuo rugpjūčio 16 dienos. Dabar gauname po 80 centų už litrą“.
Pasak G. Kučinskienės, pasirašomos sutartys su pieno perdirbimo įmonėmis yra tipinės – kokią atveža ar atsiunčia perdirbėjai, tokią ir pasirašo. Jos naudingos perdirbėjams, o ne tiekėjams. Kaina už parduodamą pieną sutartyje nenurodoma – dėl jos yra kiti susitarimai.
„Aš naujos sutarties nepasirašiau, nors irgi gavau pranešimą, kad nuo rugsėjo pirmosios bus sumažinta pieno supirkimo kaina, – sakė ūkininkas Tautvilis Indilas, turintis 40 melžiamų karvių ūkį. – Nežinau, kaip toliau viskas klostysis, jeigu reikalai nepagerės. Matyt, Lietuvoje yra per daug pieno ir stengiamasi sukelti jo ūkių bankrotus“.
Pasyvumas brangiai kainuoja
„Akcijos tikrai duotų naudos, jeigu ūkininkai būtų vieningi. Manau, kad dabartinė padėtis – ūkininkų pasyvumo ir abejingumo padarinys. Jeigu vykdomose akcijose būtų dalyvavę visi pieno tiekėjai, ko gero, tokios situacijos nebūtume sulaukę“, – sakė T. Indilas.
„Važiuokit, jūs, stambieji ūkininkai, piketuoti, o mes, smulkesni, palauksime. Jeigu jums ką pavyks iškovoti, tai ir mums bus gerai„, – pasakojo T. Indilas apie žmonių kalbas, kai pasiūlydavo prisidėti prie vykdomų akcijų.
Pasak G. Kučinskienės, vykdytos akcijos net pablogino padėtį. „Daug laiko turit, kad piketuojat. Nenorite parduoti pieno, tai ir nereikia – galim jo ir iš Lenkijos atsivežti“, – tokius pieno perdirbėjų išsakytus pasiūlymus tiekėjams teko išgirsti kai kuriems ūkininkams.
„Jeigu akcijose būtų dalyvavę ne keli, o keliasdešimt tūkstančių ūkininkų, padėtis būtų buvusi kitokia. Kaimo žmones nemoka būti vieningi – ko aš ten dalyvausiu, tegul kiti už mane pasirūpina, – kalbėjo apie vyraujančias nuotaikas tarp smulkiųjų ūkininkų A. D. Adomonienė. – Žmonės visiškai nemąsto, o tuo naudojasi kiti. Ateitis laukia labai liūdna – ūkininkai neturėdami apyvartinių lėšų, negalės išlaikyti savo ūkių, parduos žemes – jas supirks „berniukai“, o pieną gersim latvišką arba lenkišką, ir jo kaina tikrai bus dar didesnė“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ