Sekmadienį baigėsi svarbiausias ketverių metų pasaulio sportinis forumas Olimpinės žaidynės, kuriose buvo užfiksuota daugybė rekordų.
Medaliai ir nauji rekordai
Pats pirmas rekordas buvo užfiksuotas dar žaidynių atidaryme – savo sportines delegacijas atsiuntė net 204 šalys. Dėl apdovanojimų varžėsi 10 708 sportininkai. Tokios gausybės dalyvių dar nematė nė vienerios prieš tai buvusios žaidynės.
Įvairių sporto šakų atletai pasiekė net 132 olimpinius rekordus, 42 pasaulio rekordus. Medalius iškovojo 87 pasaulio šalių sportininkai. Dažniausiai ant nugalėtojų pakylos aukščiausio laiptelio lipo kinai. Jie iškovojo 51 pirmąją vietą. Be to, Kinijos sportininkai iškovojo 21 sidabro ir 28 bronzos medalius.
Galutinėje įskaitoje antrąją vietą užėmė Jungtinės Amerikos valstijos (36 aukso medaliai, 38 – sidabro ir 36 bronzos). Treti liko rusai (23 pirmosios vietos, 21 antra ir 28 trečiosios).
Lietuvos delegacija iškovojo 5 medalius. Sidabras atiteko buriuotojai Gintarei Volungevičiūtei ir penkiakovininkui Edvinui Krungolcui, o bronza – imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui, disko metikui Virgilijui Aleknai bei penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui.
Bendroje įskaitoje Lietuva pasidalino 57-58 vietas su Kroatija, kuri iškovojo tiek pat ir tokių pat spalvų medalius.
Nuomonės ir vertinimai
Po olimpiados pasipylė pasirodymų Olimpinėse žaidynėse vertinimai. Vieni sporto specialistai ir vadovai penkis iškovotus medalius vertina kaip didžiulį šalies sportinį pasiekimą, tuo tarpu kiti sako, kad nėra ko džiaugtis, nes užimta vieta tik šeštojo dešimtuko pabaigoje. Lietuvą aplenkė ir 45 vietą užėmusi Latvija, ir 46 – 49 vietas pasidalinusi Estija. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad abi mūsų kaimynės medalių iškovojo mažiau už Lietuvos sportininkus, bet tiek latviai, tiek estai po vieną kartą laimėjo auksą, o lietuviams to padaryti nepavyko.
Ar Lietuvos sportininkai turėjo galimybių iškovoti olimpinį auksą? Matyt, taip. Lietuva labiausiai tikėjosi aukso iš V. Aleknos. Rezultatai parodė, kad nugalėtojas diską metė ne taip toli, jog Lietuvos sportininkas nebūtų galėjęs jo pavyti. Tiesiog tą dieną nesisekė. Pats V. Alekna po varžybų sakė, kad jam bronza yra pralaimėjimas. Sidabras – irgi.
Puikiai olimpiadoje pasirodė Lietuvos penkiakovininkai, užėmę antrąją ir trečiąją vietas. Tačiau galime tik pagalvoti, kas būtų buvę, jei A. Zadneprovskis nebūtų gavęs traumos dar fechtavimo rungtyje, po kurios jis nusmuko į rikiuotės dugną. Tačiau valingas vyras nesupanikavo. Jis vėliau puikiai plaukė ir jojo, o bėgdamas iš esmės viena koja sugebėjo ne tik neatsilikti, bet ir vieną po kito aplenkti kelis varžovus ir finišą pasiekti trečias.
A. Zadneprovskis pademonstravo pavydėtiną sportinį charakterį. Deja, to negalima pasakyti apie kai kuriuos kitus Lietuvos sportininkus, tarp jų ir apie tuos, kurie garsiai kalbėjo, kad važiuoja į Pekiną kovoti tik dėl medalių.
Krepšinio viltis – jaunimas
Paskutinė Olimpiados diena Lietuvai buvo liūdna. Krepšinio rinktinė pralaimėjo dvikovą dėl bronzos ir antrose iš eilės Olimpinėse žaidynėse liko ketvirtoje vietoje. Matyt, medaliai išsprūdo net ne rungtynėse su Argentina, o pusfinalyje su Ispanija. Tada lietuviai kovėsi kaip liūtai ir tik rungtynių pabaigoje pergalę išplėšė ispanai. Po pusfinalio lietuviai neatsigavo nei fiziškai, nei psichologiškai, todėl sekmadienį susitikimas buvo pralaimėtas dar iki pertraukos.
Londono olimpiadoje kažin ar pamatysime dabartinės rinktinės vedlius. Tada vyrai bus jau solidaus amžiaus, bet per ketverius metus gali subręsti nauja karta. Verta prisiminti, kad tada, kai su rinktine atsisveikino Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Valdemaro Chomičiaus ir Rimo Kurtinaičio karta, buvo skeptikų, kurie sakė, kad kitos tokios rinktinės Lietuvai teks laukti šimtą metų. Nereikėjo. Atėjo nauji vyrai, kurie tapo ir Europos čempionais, ir Olimpiados prizininkais.
Šiemet mūsų vyrų rinktinė neiškovojo medalių Olimpinėse žaidynėse, bet Lietuvos ir jaunučiai, ir jauniai, ir jaunimas su apdovanojimais parvažiavo iš Europos čempionatų. Vadinasi, yra vilties, kad pasitraukiančius patyrusius krepšininkus, jei ne šiandien, tai jau rytoj gali pakeisti puikiai savo amžiaus grupėse kovojantis jaunimas.
Kokios prognozės išsipildė?
Prieš olimpines žaidynes „Kupiškėnų mintys“ kalbėjosi su rajono mero pavaduotoju Aidu Mikėnu, kuruojančiu sportą rajone, bei Kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Zigmu Paulausku, kurie prognozavo, kokių pasiekimų galima tikėtis iš Lietuvos olimpinės delegacijos. Šiandien su jais kalbamės apie tai, ar Lietuva gali būti patenkinta pasiektais rezultatais.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS