Šiais metais kaip niekada daug širšių. Nuo jų įkandimo yra užregistruotas jau ir mirties atvejis. Kodėl jų tiek daug – niekas tiksliai negali pasakyti. Manoma, kad jau kelinti metai gana šiltos žiemos sudaro palankias sąlygas širšėms daugintis.
Visai nesenai istorija su širšėmis lauke besidarbuojančiam savo sodyboje, Jutkonių kaime, Algimantui Seibučiui galėjo baigtis gana liūdnai.
„Sumaniau nušienauti sodybos aplinką. Sėdau į žoliapjovę-traktoriuką, apsukau vieną ratą aplink pievą. Važiuojant antrą kartą, staiga nuo žemės pakilo didžiulis debesis širšių. Pamatęs, kad gali viskas baigtis blogai, iš tos baimės nepastebėjau, kaip su traktoriuko vairu rankose atsidūriau troboje, – pasakojo A. Seibutis. – Nesu bailus žmogus, bet šį kartą jėgos užteko net vairui iš traktoriaus ištraukti, o bėgau taip, kad gal ir Pekino olimpiadoje būčiau buvęs pirmas”.
Vis tik pabėgti nuo širšių nelabai pavyko. Sunku suskaičiuoti, kiek jų geluonių įsmigo į galvą, o dvi sugebėjo pataikyti į nosies vidų.
„Išsigandau, kad nepradėčiau dusti, jeigu ims tinti kvėpavimo takai, todėl žmonos paragintas išsikviečiau greitąją pagalbą. Suleido vaistus ir liepė pagulėti. Sugelta galva neištino, o nosis pastorėjo. Dar apie parą akyse buvo rūkas, – linksmai pasakojo A. Seibutis apie liūdnai galėjusias pasibaigti lenktynes su širšėmis. – Jos piktos, bet ir aš užsispyręs. Palaukiau, kol saulė nusileis, ir pievą vis tiek pabaigiau pjauti“.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ