Ne vienos šalies karinis desantas, išmestas atlikti kokios nors užduoties, kažkodėl vadinamas skambiais plėšriųjų paukščių vardais – „Erelis“ , „Sakalas“, mielesniais – „Baidyklė“, „Žiauna“ arba konspiraciniais – „Kerėpla“, „Amžinaatilsi“, Lietuvos Seimas arba Alllah Achbar.
Kartais taip pakrikštijama gyventojų iniciatyva. Bent jau taip mano ne vienas kalbintas kupiškėnas.
Gal todėl keli Kupiškio gyventojai, apžiūrėję Lėvens tvenkinio apylinkes ir įvertinę situaciją prie jų, surinkę gyventojų parašus, kreipėsi į pačias aukščiausias instancijas. Žmonės tikėjosi, kad prie marių bus nuleistas koks nors desantinis „Erelis“ ir išspręs visas problemas, kurias, jų nuomone, vietos valdžia toleruoja.
Po rimtų kupiškėnų peticijų, parašytų šalies prezidentui ir Generalinei prokuratūrai prie Kupiškio marių desantas iš Apskrities centro atvyko, bet toks „Erelis“, kokio iniciatyvieji kupiškėnai tikėjosi, taip ir nenusileido.
Revoliucijos paprastai daromos iš apačios
Išmestos desantinės aplinkosaugininkų pajėgos iniciatyviosios Kupiškio rajono gyventojų jėgos, kurias atstovauja keli rajono aktyvūs gyventojai, buvo įtikinėjamos, kad čia yra daromi aplinkosauginiai pažeidimai.
Desanto iškvietimo iniciatoriai, surinkę nemažai jiems pritariančių žmonių parašų, aiškino, kad prie marių yra pažeidinėjami aplinkosauginiai įstatymai, kad toje vietoje trukdoma kurti poilsines zonas, kad čia yra nutarę pralobti dabartinių rajono valdžios vadų proteguojami vietos verslininkai ir politikai.
Šalies prezidento ir visame pasaulyje žinomo aplinkosaugininko Valdo Adamkaus įpareigotas Panevėžio apskrities vyriausiasis aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas buvo priverstas apsilankyti prie Kupiškio marių ir išsiaiškinti, kas yra kas.
Ponas Jakštas sudarė komisiją ir pats atvyko prie marių pasižiūrėti ir įvertinti, ar iš tiesų Kupiškio marios yra teršiamos, ar neužtverti priėjimai prie jų, ar nepažeidžiami kiti aplinkosauginiai reikalavimai.
Komisija ir pats V. Jakštas visą pusdienį vaikščiojo ir važinėjo marių pakrantėmis, klausėsi skundo autorių pasakojimų apie tai, kad marios yra teršiamos, o jų teršimo nenori užfiksuoti vietiniai aplinkosaugininkai. Mat skundo autoriai tvirtino, kad vietos aplinkosaugininkai yra arba nepakankamai kompetentingi, arba jų rankos yra surištos kažkokių vietinių interesų.
Deja, revoliucijos iš apačios nepavyko padaryti, nors paprastai jos kaip tik tokiu būdu ir yra daromos.
Desantas be pavadinimo
V. Jakšto desantas prie Kupiškio marių tegul ir neturėjo skambaus kodinio pavadinimo „Erelis“ar koks nors „Sakalas“, tačiau bet kokiu atveju nei pats neiškleidė sparnų, nei leido toliau skraidyti skundų rašytojams. Teko konstatuoti, kad aštrus įstatymo snapas nerado kur įkirsti.
Aplinkosaugininkų paimti ir ištirti mėginiai dar kartą patvirtino, kad prie Kupiškio marių esantys namai neteršia tvenkinio, o vietinių aplinkos apsaugos pareigūnų tvirtinimai apie žalos nedarančias sodybas yra teisingi ir nėra jokio pagrindo jais abejoti.
Aplinkosaugininkų išvadose apskritai nekalbama apie bet kokius pažeidimus, nors visiems komisijos nariams, važinėjantiems aplink marias, užkliuvo prie kelio apie užtvanką esančios užtvaros ir kažin ar teisėtai pastatytas kelio ženklas, nors tai ir nėra aplinkosaugininkų reikalas.
Dar kovos
Iš aplinkosaugininkų operacijos „Erelis“ nesulaukę norimų rezultatų, neramieji Kupiškio marių visuomeniniai saugotojai, ginkluoti žmonių parašais, mano, kad tai tik pradėta kova dėl marių visiems žmonėms prieš jas uzurpuojančius privatininkus.
Visų pirma, juos domina ataka prieš valčių elingą, įrengtą privačių teritorijų apsuptyje, ir numatomos tolesnės statybos prie marių.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS