Svečiai, atvykę į Kupiškį, dažnai pažeria komplimentų mūsų miestui: gražus, švarus ir stebinantis savo gėlynų bei skulptūrų gausa. Tačiau retas kuris iš jų susipažįsta su atokiausiomis Kupiškio miesto ar rajono vietovėmis. Čia peizažas kur kas skurdesnis: gyventi nebetinkamos sodybos, baigiantys griūti buvę kolūkio pastatai darko kraštovaizdį. Daugumos tokių pastatų savininkai nėra žinomi, todėl Savivaldybė jaučiasi it surištomis rankomis, nes kol šie statiniai nepriklauso jai, negalima nugriauti, o tinkamų – dar kam nors panaudoti.
Alizavos seniūnijoje daugiausia
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Adelė Birutė Šileikienė sausio mėnesį kartu su Panevėžio miesto ir rajono statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kupiškio rajono vyriausiuoju specialistu Kazimieru Smičiumi, Kupiškio rajono Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Arūnu Valintėliu bei Kupiškio rajono seniūnijų seniūnais kelias savaites važinėjo po mūsų rajoną ir apžiūrinėjo bei rinko duomenis apie objektus, kurių savininkai nežinomi arba pastatai neturi jų iš viso. Pagal jų surinktus duomenis, tokių statinių yra daugiausia Alizavos seniūnijoje – net 44. Mažai nuo jos atsilieka Skapiškio seniūnija, turinti 42 tokius pastatus.
Nuo jų kiek atsilieka Kupiškio, Šimonių ir Subačiaus seniūnijos. Mažiausiai neprižiūrimų pastatų arba, kurių savininkai nežinomi, yra Noriūnų seniūnijoje. Administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio nuomone, tokie rodikliai Kupiškio rajonui yra gana neblogi, nes tose Lietuvos vietovėse, kur yra našus žemės ūkis, nenaudojamų pastatų yra mažiau, kadangi ūkininkai ar bendrovės dar tinkamus statinius naudoja kaip sandėlius ar kitoms reikmėms.
Dauguma pastatų beverčiai
A. B. Šileikienė, paprašyta įvertinti apžiūrėtų pastatų būklę, pasakojo, kad statiniai atrodo apgailėtinai, mat iš daugumos jų belikę tik dalis pastato, todėl jie yra beverčiai arba jų piniginė vertė itin maža. Pasak pašnekovės, pasitaiko, kad mirus namo šeimininkui, paveldėtojų neatsiranda, tad namai taip ir lieka tušti. Ž. Aukštikalnis pridūrė, kad iš tokių, niekieno neprižiūrimų pastatų, žmonės neretai pasisavina dar tinkamas panaudoti statybines medžiagas. Visame rajone yra 190 tokių pastatų, ir valdžia kol kas neturi galimybių išspręsti jų pašalinimo problemų. Visų pirma Savivaldybės specialistai, sudarę objektų, kurių šeimininkai nežinomi, sąrašą privalo vienerius metus, kas tris mėnesius, spaudoje skelbti jų paiešką. Jei niekas neatsilieptų, tuomet būtų sudaryta komisija, kuri spręstų, kokiam tikslui tokius pastatus dar būtų galima panaudoti. Anot A. B. Šileikienės, galbūt tinkami gyventi pastatai būtų skiriami asmenims, norintiems gauti socialinį būstą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ