Praėjusį šeštadienį, birželio 7 d., Petro Babicko 105 metų gimimo sukaktis paminėta gimtajame Laukminiškių kaime.
Petras Babickas (1903 m. gegužės 12 d. Laukminiškiuose – 1991 m. rugpjūčio 27 d. Rio de Žaneire, Brazilija) – Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, dailininkas, fotografas, – raudonojo tvano genamas iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais. Į Lietuvą žadėjo sugrįžti, kai jos sienas saugos Lietuvos kariai. Taip ir atsitiko. Deja, į nepriklausomą Lietuvą 2006 m. birželio 9 d. grįžo jo palaikai; dar gyvas sulaukęs Nepriklausomybės paskelbimo, dėl amžiaus ir sveikatos kelionei nebesiryžo. Kaune tą birželio 9 dieną, gausiai dalyvaujant P. Babicko gerbėjams bei artimiesiems ir giminėms, atvykusioms iš gimtųjų Laukminiškių muziejaus darbuotojai Janinai Puronienei, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, urna su palaikais buvo palaidota Petrašiūnų kapinėse, poetų Bernardo Brazdžionio ir kunigo poeto Ričardo Mikutavičiaus kapų kaimynystėje.
Žemiška P. Babicko kelionė, regis, baigėsi, tačiau nesibaigė tos kelionės paliktas pėdsakas. Šių metų birželio 7 d. Laukminiškiuose įvykęs minėjimas patvirtino, kad pėdsakas įprasminamas ateičiai. Antai, atvykus į Laukminiškių kaimą, galima dalyvauti specialistės Janinos Puronienės edukacinėje pamokoje, pamatyti garsiosios Babickų šeimos trobą, jos interjerą, išgirsti apie Petro, Vytauto, Kazio, Unės Babickų vaikystę, paskaityti Petro Babicko ir Unės Babickaitės kūrybos. Šiame Kupiškio etnografinio muziejaus filiale vyksta ir kiti, susieti su tautos kultūra, kurią puoselėjo P. Babickas, renginiai. Paminėto pėdsako svarus, prasmingas ir gražus akcentas buvo 105-ųjų P. Babicko gimimo metinių minėjimo renginys.
Renginį vedę mokytojos Janina Puronienė ir Kristina Aleksandravičienė su grupele moksleivių, renginio dalyviams vaizdžiai pristatė P. Babicko kūrybą, jo užrašytas mintis, nuostatas ir jausmus lietuvių tautai, Tėvynei. Iš Laukminiškių kilęs medicinos daktaras Gediminas Kaluina kalbėjo apie muziejaus svarbą ugdant jaunuomenę, išsakė padėkos žodžius už triūsą kaupiant ir deramai pristatant lankytojams eksponatus. Buvusi gretimo Virbališkių kaimo mokyklos direktorė Danutė Sokienė tvirtino, kad čia sklando P. Babicko lietuviška dvasia, jo puoselėtos tikrosios vertybės, citavo aktualias šiai dienai mintis, deklamavo poeto eiles. Šių eilučių autorius renginio dalyviams suteikė galimybę iš magnetofono paklausyti Unės ir Petro Babickų balsų įrašų. Minėjimo dalyvių ausis malonino įsiterpdami muzika ir daina „Muzikantai iš pa Utenas“.
Baigiantis minėjimui, Kupiškio etnografinio muziejaus (Laukminiškių muziejus yra jo filialas) direktorė Violeta Aleknienė džiaugėsi, kad gyvenimas surėdo mūsų mintis ir jausmus taip, kad geri darbai ir siekiai, prisiminimai apie juos eina iš kartos į kartą. Ji dėkojo renginio organizatoriams ir dalyviams.
Po oficialiosios minėjimo dalies medžių pavėsyje dalyviai jaukioje aplinkoje susėdo prie stalelių ar kelmelių, vaišinosi arbatėle ar kava, dainavo.
——-
Autorius: Algimantas ZOLUBAS