Skaitytojai domisi, kodėl vienos kultūros įstaigos mūsų rajone vadinamos kultūros namais, kitos – laisvalaikio centrais, kodėl vienose rajono kultūros įstaigose yra valytojų etatai, o kitose nėra, kodėl vieni uždirba daugiau, o kiti mažiau. Ar tai priklauso nuo kažkokių asmeninių simpatijų, kultūros darbuotojo išsilavinimo, ar nuo turimų meno mėgėjų kolektyvų skaičiaus, ar kitų priežasčių.
Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Kupiškio kultūros centro direktoriaus Rapolo Lukoševičiaus.
Struktūrų įvairovė
Pasak direktoriaus, Lietuvoje sostinės ir didžiųjų miestų klubinės įstaigos priskiriamos aukščiausiajai kategorijai, rajonų centrų – turi pirmąją ar antrąją, o kaimo – ir žemesnę kategoriją. Klubinės įstaigos statusas priklauso nuo to, kokio dydžio ir kiek vietų turi žiūrovų salė, ar yra šokiams, diskotekoms skirta patalpa, kiek turima kabinetų kitai veiklai, instrumentų komplektų ir pan.
Mūsų rajone Kupiškio kultūros centras turi 18 padalinių kaimuose. Iš jų 11 yra laisvalaikio centrai, 1 etnosalė (Palėvenėlės mokyklos patalpose), Noriūnų meninio ugdymo centras „Dagilis“ ir 5 kultūros namai (Alizavos, Antašavos, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių).
R. Lukoševičius pateikė ir kitokio kultūros įstaigų pavaldumo pavyzdžių. Antai Panevėžio rajone sugrįžta prie seno ir jau užmiršto dalyko – zoninių kultūros namų. Tiesa, jie dabar taip nevadinami, bet esmė ta pati. Pavyzdžiui, Tiltagalių kultūros namams yra pavaldžios aplinkinių gyvenviečių – Karsakiškio, Sodelių, Geležių klubinės įstaigos. Kiekvieni kultūros namai Panevėžio r. turi savo biudžetą, etatinius buhalterius. Kituose rajonuose kaimo klubinės įstaigos priklauso seniūnijoms, o Rokiškio rajone – Savivaldybei. Koks modelis geriausias, sunku pasakyti. Iš esmės visi kultūros darbuotojai susiduria su panašiomis bėdomis – maži atlyginimai, skurdoka materialinė bazė. Tačiau renginių kokybės prasme kaimo darbuotojai gali ir lenkti centre dirbančius. Ne visada viskas priklauso nuo oficialaus statuso ir darbo sąlygų.
Pinigų pinigėlių
R. Lukoševičius patvirtino, kad ne visose kaimo klubinėse įstaigose yra valytojų etatai. Buvo prašyta Savivaldybės tarybos spręsti šitą klausimą, bet svarstant rajono šių metų biudžetą jis buvo atmestas. Vėl pasiūlyta, kaip ir ankstesniais metais, pasinaudoti darbo biržos paslaugomis ir tiems darbams pasitelkti žmones, dirbančius viešuosius darbus. Ką veikti jiems tikrai yra – reikia tvarkyti aplinką, šienauti nemažus žaliuosius plotus, valyti patalpas, o Salamiestyje ir krosnį pakūrenti. Lėšų buvo prašyta skirti 6 valytojų etatams. Tam iš biudžeto reikėtų apie 56-58 tūkst. litų.
Lėšų reikia ne tik valytojų etatams, bet ir atestuotų kultūros darbuotojų atlyginimams kelti. Pasak R. Lukoševičiaus, atestacija baigėsi prieš dvejus metus, o atestuotų darbuotojų atlyginimams kelti lėšų beveik porą metų nebuvo gauta. Ledai pajudėjo tik šiemet. Tam reikėjo ir etatus apkarpyti. Antai rajone iš 73 kultūros darbuotojų etatų liko 67. Vienuolikai darbuotojų, turinčų I kategoriją, algą pavyko padidinti vienu koeficientu, t. y. 128 Lt. Tam buvo iš biudžeto skirta apie 30 tūkst. litų. Direktorius pastebėjo, jog gali kilti klausimas, kodėl tik 11, o ne 13, mat tiek turi I kategoriją. Pirmiausia buvo paskatinti tie, kurie vykdo stambesnius projektus, parengia kolektyvus respublikiniams ir tarptautiniams pasirodymams, turi ne mažesnį nei 10 m. darbo stažą. Kad būtų bent 1 koeficientu pakelti atlyginimai likusiems atestuotiems darbuotojams, reikėtų dar apie 40 tūkst. litų.
Šiemet Vyriausybė nusprendė nuo 2009 m. sausio 1 d. 24 proc. kelti algas kultūros darbuotojams. Užmokestis jiems dar labiau padidėtų, jei rajono Taryba leistų nors šiek tiek padidinti jų darbo užmokesčio koeficientą. Anot R. Lukoševičiaus, telieka laukti rajono pirmojo pusmečio biudžeto vykdymo rezultatų ir viltis, kad rodikliai bus palankūs.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ