Gegužės 28-oji Gyvakarų kaimo gyventojų atminty išliks ilgam. Nedaug trūko, kad pašėlusi ugnis būtų nušlavusi ir visą kaimą. Gaisras apie 17 val. įsiplieskė pačiame kaimo viduryje, Bronės ir Povilo Anikevičių sodyboje.
Gaspadorius meistravo daržinėje, o žiežirba kilo nuo „bulgarkės“ ir akimirksniu apėmė pastatą. Daržinė sudegė bene per 10-15 minučių. Atvykus pirmajam gaisrininkų ekipažui iš Kupiškio, liepsnojo ir kiti Anikevičių ūkiniai pastatai, ugnis talžė ir kaimynų, Kirdos bei Danutės Vaitkevičienės, kiemus. Kadangi oro sąlygos ir pastatų dislokacija buvo itin palankios ugniai plisti, pastiprinimui buvo iškviesti dar keturi ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Talkino Antašavos, Noriūnų, Žaidelių ir Alizavos ugniagesiai. Išgelbėti nepavyko Anikevičių garažo, tvarto, dviejų daržinių ir šiltnamio. Sudegė ir jame buvęs turtas – traktoriukas, durpės, kiaulė, kelios vištos. Sudegė D. Vaitkevičienės klėtis su malkine, o Kirdos neteko tvarto, daržinės ir viralinės. Realus pavojus buvo kilęs ir Anikevičių gyvenamajam namui. Šeimininkė su vietinių moterėlių pagalba nešė iš pastato ką galėjo. Išneštus daiktus nutempė į senąją mokyklą, kur kaip tik šiomis dienomis rinkdavosi gyvakariečiai į gegužines pamaldas. „Už ką mums tokia bausmė? Ir meldžiamės, ir Agotos duonele dalinamės,“- rypavo moterys. „Čia mums Dievo bausmė, negražiai gyvenam,“ – tarstelėjo kažkuri. Kas iš laukų pargrįžę, kas nuo gyvulių, dūmų kamuolių namo pašaukti, žmonės būriavosi nelaimės vietoje. Aplinkiniuose kiemuose mėtėsi atjungti dujų balionai, kaip apduję slampinėjo paleisti nuo grandinių šunys.
Vieni su kibirais nešiojo vandenį ir vėsino šalia esančių pastatų stogus, o vyresnio amžiaus vyrai stoviniavo aptarinėdami bei patarinėdami dirbantiems ugniagesiams. Aplink zujo ir jaunimas, kai kurie iš jų, gerokai įšilę ir šlapi, apnešti suodžiais, itin aktyviai talkino gelbėtojams. Aktyviausios, kaip visada, buvo moterys. Jos rikiavo kibirus, pačios nešė, stebėjo aplinkinius trobesius, kad lakstančios žiežirbos neįskeltų naujos gaisravietės. Rūpinosi silpnesnių sveikata, dalinosi vaisteliais „nuo širdies“ ir „nuo nervų“. „Žiūrėkit, Vaitkevičienės namo stogas rūksta!“ – kažkas šūktelėjo. Iš tiesų, matyt, atskriejęs šiferio gabalas nuo gaisro židinio galėjo įžiebti gaisrą ir gyvenamajame name. Laiku pastebėtas židinys buvo greit lokalizuotas. Į nelaimės vietą buvo atskubėjęs ir Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas. Guodė žmones, stebėjo situaciją, ar nereikės dar kokio „pamačio“. Gaisro sutramdymas užtruko daugiau nei porą valandų. Įtampa žmonių veiduose po truputėlį slūgo. Vaitkevičienės šiltnamis, visai šalia gaisro židinio, išliko sveikutėlis. „Gal namus plėvele reikia dengti“, – stebėjosi žmonės. Sušnekta ir apie pagalbą nukentėjusiems, apie draudimus. Gerai, kad Anikevičių turtas buvo draustas, nors ir 10 tūkst. litų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nomeda SIMĖNIENĖ