Seimo Kaimo reikalų komitetas bando dar kartą kelti seniai aktualią geriamo vandens kokybės gerinimo problemą.
Šiuo metu Lietuvoje kokybišku geriamu vandeniu aprūpinama apie 70 procentų šalies gyventojų. Apie 30 procentų žmonių (beveik milijonas kaimų ir mažų gyvenviečių gyventojų) naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris neatitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimų.
Valdžia susirūpino šuliniais
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius mano, kad kritiškiausia padėtis yra mažuose kaimuose. Ištyrus šachtinius šulinius, nustatyta, kad 40 proc. šulinių yra užkrėsti nitratais, o pusė šulinių – bakteriniais užkratais.
Nors visiškai aišku, kad tokia padėtis yra taisytina, bet dabar skiriamos lėšos šiems darbams negali išspręsti problemos. Yra du pagrindiniai finansavimo šaltiniai (biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos), tačiau europinė parama apima tik labai mažą dalį kaimiškųjų vietovių. Aplinkos ministerijos parama iš Sanglaudos fondo bus teikiama tik tokioms gyvenvietėms, kuriose gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių.
Kaimo bendruomenių pirmininkės pavaduotojo Alvydo Grigaliūno nuomone, situacija Lietuvos kaime yra blogesnė nei kai kuriose Afrikos valstybėse. Jo manymu, nedelsiant turi būti parengta ilgalaikė valstybinė programa dėl geriamo vandens gerinimo.
Veiksmingų priemonių nėra
Visuomenės sveikatos centro Kupiškio rajono skyriaus vedėjas Vincas Čelkis „Kupiškėnų mintims“ sakė, kad rajone yra panaši situacija kaip ir visoje Lietuvoje. Jei anksčiau užterštas būdavo vos ne kas antras šulinys, tai dabar blogas vanduo yra apie 40 proc. rajono šulinių. Šiuo metu Visuomenės sveikatos centras nebetiria visų šulinių vandens. Pagal naują tvarką centrui reikia tirti vandenį, jei juo naudojasi nėščios moterys arba šeimoje auga vaikas iki pusės metų amžiaus. Specialistai vandenį tirtų, jeigu atsitiktų kokia nelaimė ar juos pasiektų oficialus skundas.
Tirdami vandens kokybę rajono specialistai pastebėjo, kad kartais aptinka visai apleistą netvarkingą šulinį, bet vanduo jame yra visai geras – nitratų nėra arba jie neviršija normos. Gali būti, kad vyksta savaiminis apsivalymas, nes dabar daug mažiau tręšiama aplink šulinį esanti žemė.
Paklaustas, ką daryti žmogui, jei nustatoma, kad jo šulinys užterštas, V. Čelkis sakė, kad nėra labai veiksmingų priemonių. Net ir ministerija nieko doro negalėjo pasiūlyti, nes kol kas niekas nesugalvojo priemonių apsisaugoti nuo nitratų. Anksčiau buvo pasirodę filtrai, tačiau juos reikia reguliariai valyti, nes kitu atveju filtras gali atnešti daugiau bėdos nei naudos.
V. Čelkio nuomone, net ir šulinių valymas vargu ar ką pakeis, jeigu yra užterštas dirvožemis. Matyt, vienintelė išeitis yra pirkti vandenį iš parduotuvių.
Pasak V. Čelkio, savo šulinių vandenį gali išsitirti visi norintys. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros tyrimų laboratorijos priėmimo punktas yra ir Kupiškyje. Ten reikėtų kreiptis dėl tyrimų. Ši paslauga yra mokama.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS