Nuo ankstyvo ryto, kiekvieną dieną, prie mieste veikiančių aludžių galima sutikti tuos pačius vyrų ir moterų veidus. Jiems niekur nereikia skubėti – svarbiausias tikslas jau pasiektas – alaus bokalas rankoje. Jeigu lankytojas ar lankytoja išgali nusipirkti daugiau nei bokalą alaus, galima išgirsti ir dainų. Kodėl žmonės geria: iš nevilties ar laimės, pasiteiravome barų ir aludžių lankytojų.
O taip smagiau
“Kas man gali uždrausti gerti? Niekas. Dabar laisva Lietuva. Kiek noriu ir kur noriu geriu, – dėstė svirduliuodama nenusakomo amžiaus moteriškė. – Mes čia nieko blogo nedarom – tik truputį pasivaišinam. Pinigų turiu, nes gaunu bedarbio pašalpą – nuėjai, užsiregistravai darbo biržoje ir lauk, kol praves pinigus. Aišku, paskui reikia kažkur truputį padirbėti, nes po kiek laiko gali pašalpų nebegauti. Artėja vasara – darbo pas ūkininkus bus – bus ir pinigų“.
Kitas aludės lankytojas, prisistatęs Juliumi, pasakojo, kad jis tik čia gali pamiršti visas savo bėdas. Žmona paliko, vaikai jau dideli, todėl niekam nesijaučia skolingas ir gali gyventi kaip nori. “Pinigai patys lenda į kišenę – atvažiuoja čia ponai ir pasiūlo kokį darbelį. Dėl manęs net kartais pykstasi, nes dirbu gerai, o dėl užmokesčio labai nesideru – kad alaus buteliui užtektų – ir gana“, – pasakojo vyras apie savo “populiarumą“ tarp darbdavių.
Darbas palauks
Besišnekučiuojant su aludės lankytojais, tarpduryje pasirodo jaunas vyriškis, kuris garsiai šūkteli: “Kas nori padirbėt? Nusivešiu ir parvešiu, dienai duodu po 30 litų“. Be didelio entuziazmo paklausia tik vienas aludės lankytojas, koks tai bus darbas. Išgirdęs, kad teks su kastuvu skirstyti žvyrą, abejingai numoja ranka. Nieko nepešęs vyriškis patraukia prie kito, netoliese esančio baro. Pasiteiravus, kodėl niekas nesutiko padirbėti, vyrai atsako, kad šiandien visi turi pinigų, todėl nėra reikalo kažkur dirbti. “Neseniai dauguma gavo pašalpas, todėl niekam pinigų nereikia“, – paaiškino Aldona prisistačiusi moteriškė.
Besigydančiųjų skaičius didėja
Pakalbinta Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro gydytoja vyr. psichiatrė Giedrė Raudonikienė sakė, kad 2007 metais nuo alkoholio priklausomybės gydėsi 67 Kupiškio miesto ir rajono gyventojai. “Vidutinis besigydančiųjų amžiaus vidurkis yra 25-45 metai. Motyvas, kodėl vyras ar moteris tapo alkoholiku – problemos darbe, šeimoje, nesiseka mokslas, jaučiasi niekam nereikalingas, – pasakojo gydytoja. – Alkoholizmas – nepagydoma liga. Nereikia pamiršti, kad ligos atkričiai gali būti ir po kelerių metų. Gydymas nuo alkoholizmo ilgas ir sunkus. Ar žmogus pakils iš šio liūno – priklauso nuo jo. Svarbiausias veiksnys norintiems pasveikti – jų pačių motyvacija. Kokio gydymo reikės – medikamentinio ar psichosocialinės reabilitacijos, sprendžia ligonį konsultuojantis psichiatras“.
Gydymas nuo alkoholio priklausomybės gali būti ambulatorinis ir stacionarus. Stacionare yra gydoma apie 14 dienų. Atvykusieji į šį Centrą su psichiatro siuntimu, gydomi nemokamai. Norintiems gydytis be siuntimo teks už 3 dienų medikamentinį gydymą sumokėti 149,79 Lt.
“Dauguma atvyksta be psichiatro siuntimo ir susimoka patys. Matyt, žmonės, turintys tokią problemą, nenori jos kelti į viešumą, ir stengiasi patys su ja tvarkytis be tarpininkų, nes dauguma besigydančiųjų yra asmenys, gaunantys vidutines pajamas“, – komentavo situaciją gydytoja.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ