Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) rajono skyriaus ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, be tarybos keliais nariais atnaujinimo, daugiau valdžios pakeitimų nedarė. Skyriui, kaip buvo nuspręsta praėjusį penktadienį, toliau vadovaus Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Valentas Mankūnas, jį pavaduos Alizavos seniūnijos seniūnas Antanas Alkauskas.
Be Savivaldybės mero Jono Jaručio, kupiškėnų ūkininkų skyriaus veiklos aptarime dalyvavo Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius ir kitais reikalais rajone lankęsis seimūnas Skirmantas Pabedinskas.
V. Mankūnas, apžvelgdamas dvejų metų veiklą, informavo, jog pagal nario mokesčio įnašus, LŪS pastaruoju metu priklauso tik 87 nariai ir tai nesudaro nė dešimtosios dalies įregistruotų rajone ūkių atstovų.
Kone ketvirtadalis narių priklauso skyriaus tarybai ir padeda gvildenti ne tik rajono, bet ir visos šalies ūkininkų vargelius. Šiame susirinkime, kaip ne kartą ir anksčiau, buvo pabrėžta, jog nėra teisinga, kai veiklių ūkininkų situacija nuo kitų, besinaudojančių jų išsireikalavimais iš valdžios, niekuo nesiskiria. Tad reikėtų pamąstyti bent apie jiems pačią naujausią informaciją, kuri pastaruoju metu irgi didelis privalumas apsispręsti dėl perspektyvesnio verslo ir konkurencijos produkcijos realizavimo rinkoje.
Tarp opiausių rajono ūkininkams problemų, kurios gvildentos LŪS iniciatyva, pranešėjas minėjo valstybinio žemės fondo žemės pardavimą jiems, pasėlių draudimą, kurio tvarkoje draudiko interesai aukščiau už ūkininko, jeigu pastarojo derlius būtų sunaikintas jo nuėmimo laikotarpiu, arba reikalavimas drausti pasėlius visiems 2007-2013 metų kaimo plėtros programos dalyviams.
Ūkininkams nesuprantama, kodėl Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai vis nepavyksta išspręsti, kad būtų panaikinti muito ir antidempingo mokesčiai už iš Rusijos įvežamas daug pigesnes mineralines trąšas. Užtat iš tokios situacijos pelnosi trąšų tiekimo firmos.
Šiurpina ūkininkus ir šalies Vyriausybės požiūris į melioracijos problemas. Rajonui skiriamų lėšų užtenka per metus rekonstruoti tik apie du šimtus hektarų drenažo ir apie 30 kilometrų užmaurėjusių magistralinių melioracijos griovių, nors prastos būklės jų – per septyni šimtai kilometrų.
Pabrėžta, jog rajono ūkininkai, dalyvaudami kaimo rėmimo programose, jau yra gavę per 20 mln. litų tiesioginių išmokų, išryškėjo jų verslo kryptys. Rajone yra 12 palyginti stambių pieno ūkių, tačiau vieno iš jų savininkė Adelė Adamonienė priekaištavo seimūnui V. Rinkevičiui, jog Kaimo reikalų komitetas lieka nuošalyje nuo žemės ūkio produkcijos gamintojų opiausių problemų, ir tvirtino, kad kuriami pažangūs pieno ūkiai yra ties bankroto riba, nes kreditų palūkanos didėja, o pieno supirkimo kainos mažėja. Be savo juristo pieno ūkiui jau nebeįmanoma egzistuoti.
Rajono vienas iš didžiažemių Zigmantas Aleksandravičius, šiame susirinkime pristatytas ir kaip LŪS pirmininko pavaduotojas, sakė, jog ūkininkai neturėtų užsimerkti ir dar prieš vieną reiškinį, kuriam pasipriešinti galėtų tik dažniau susitikdami ir pasitardami. Antai žemių Lietuvoje supirkinėtojai graibsto jos plotus, visiškai neatsižvelgdami, kokios bus sąlygos ją dirbti, tikėdamiesi, kad aplinkiniai ūkininkai taps jų valdų nuomininkai. “O mes netapkime jų samdiniais, tegul dirba patys„, – siūlė vieningą pasipriešinimo planą Z. Aleksandravičius.
Šiame susirinkime pasidžiaugta, jog rajone yra sėkmingų kooperacijos plėtros pavyzdžių. Antai kredito unija “Kupiškėnų taupa„ nuo 15 tūkst. litų įnašo, buvusio būtino ūkininkų bankeliui steigtis, išaugo iki 11 mln. litų aktyvo, o kupiškiečių iniciatyva prieš keletą metų įsteigtas kooperatyvas “Pieno puta„ ir pirmosiomis savaitėmis kasdien supirkdavęs iki 2 tonų pieno, pastaruoju metu perdirbėjams jo tiekia per 50 tonų, kooperatyvas seniai peržengė vieno rajono ribas ir jau turi per devynis šimtus narių.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ