Jau kuris laikas Lietuvos žmonės nebesipiktina politikieriais, o iš jų tiesiog juokiasi. Vaikščiojančiais šaržais virto ne tik pavieniai politikai, tokie kaip socdemė Birutė Vėsaitė, valstietis Alfredas Pekeliūnas ar konservatorius Antanas Matulas, bet ir ištisos Seimo frakcijos. Pagaliau apie politikos viršūnėlių krizę prakalbo ir patys politikai. Tiesa, tai pripažinti linkę toli gražu ne visi. Juk šaržai patys iš savęs negali šaipytis.
Mokytojų algų problema dirbtinė
Šią savaitę Kupiškyje lankėsi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Eligijus Masiulis, kuris visų pirma susitiko su mokytojais Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje.
Susitikime kalbėta įvairiais klausimais, bet, žinoma, daugiausiai dėmesio susilaukė mokytojų atlyginimai, dėl kurių vyko streikai ir buvo priversta atsistatydinti ministrė Roma Žakaitienė.
E. Masiulis mokytojams pasakojo, kad nuolat kylantys triukšmai dėl mokytojų algų yra dirbtinė problema. Liberalai jau seniai siūlė švietimo darbuotojų atlyginimus susieti su vidutiniu užmokesčiu, kuris yra reguliariai perskaičiuojamas, ir problemos neliktų. Valdančiųjų ministrė Vilija Blinkevičiūtė buvo užtikrinusi, kad taip ir bus padaryta, bet iki šiol socdemų valdžia apie tai tyli. Be to, mokytojams apskritai nemokama už daugelį darbų, o tai, liberalų nuomone, jau yra Konstitucijos pažeidimas.
Seimo narys išsakė liberalų poziciją ir kitais, mokytojus dominančiais, klausimais.
Pedagogams pinigų yra
Po susitikimo su mokytojais keletą klausimų E. Masiuliui uždavė ir „Kupiškėnų mintys“.
Ar valdžia pagaliau leis mokytojams atsigauti ir streikais nebereikalauti to, kas jiems priklauso?
Šiandien yra visos galimybės mokytojo profesijos prestižą pakelti. Pirminiai sprendimai jau yra priimti. Aš tikiu, kad jie bus įgyvendinti iki galo ir mokytojo atlyginimas, lyginant su šiandieniniu, pakils 50 procentų. Taip nepadaryti nematau jokių priežasčių, nes pinigų yra. Vyriausybės vadovo samprotavimai, kad nėra iš ko didinti atlyginimų, skamba nerimtai.
Šalia to reikėtų pasakyti, kad neturėtų būti taip, kaip Lietuvoje šiuo metu yra. Kas garsiau šaukia, tas ir pasiekia savo tikslus. Tuo tarpu tie, kurie yra pasyvesni, tyliai sau kenčia. Reikia, kad būtų aiški programa, kam ir kada kelti atlyginimus. Deja, šiuo metu to nėra. Mes esame parengę ir Seimui pateikę įstatymo projektą, pagal kurį visi iš biudžeto mokami atlyginimai turi būti skaičiuojami vienoda tvarka.
Dabar, norint suskaičiuoti valstybės tarnautojo atlyginimą, reikia didelių matematinių sugebėjimų. Matyt, yra noras, kad būtų kuo daugiau neaiškumų.
Suvienodinus darbo užmokesčio skaičiavimą, daugelis problemų, kurios šiandien atrodo tragiškos ir neišsprendžiamos, išsispręstų savaime.
Tauta mėgsta aptarinėti Seimo narių atlyginimus, bet mūsų yra tik 141, o valstybės tarnautojų Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių. Jų atlyginimų praktiškai niekas nežino, nors jie mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ministerijos ar departamento vadovas tikrai gauna didesnę algą negu Seimo narys.
Tai kiek gi gauna Seimo narys?
Alga yra trys tūkstančiai šimtas litų. Bet Seimas pataikaudamas visuomenei įsivėlė į didelę nesąmonę su priemokomis kanceliarinėms išlaidoms. Eilinis Seimo narys gauna apie 10 tūkstančių, o jei jis yra komiteto pirmininkas ar dar užima aukštesnį postą, atlyginimą gauna didesnį.
Vadinasi, seimūnai dalį atlyginimo gauna tegul ir ne vokeliuose tiesiogine prasme, bet „vokeliniu“ principu, nes nuo priemokų nemokami mokesčiai…
Tiesiogiai gal taip nepavadinsi, bet iš esmės tai yra oficialiai įteisinti vokeliai.
Pasigirdo siūlymai papildomai mokėti ir nuolat kuriamų Seimo komisijų nariams…
Čia tai jau sveiku protu nebesuvokiamas dalykas. Šis Seimas pasižymėjo noru kurti įvairias komisijas, kurios turėjo veikti kuo ilgiau. Aš manau, kad tos komisijos turėtų dirbti tik savaitgaliais. Tada kaip mat sumažėtų ūpas kurti tas komisijas ir būti jų nariais.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS