Kad šeimoje tėvai savo vaikams duoda pinigų smulkioms išlaidoms, – įprasta. Nedidelę pinigų sumą savo reikmėms gauna ir vaikų globos namų auklėtiniai. Pasak psichologų, vaiko mokymas, kaip elgtis su pinigais, jį parengia savarankiškam gyvenimui. Vokietijoje net įstatymu įtvirtinta nuostata, kad tėvai savo atžaloms privalo duoti kišenpinigių.
Kokia kišenpinigių skyrimo praktika Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, pasiteiravome šių namų direktorės Danutės Bukinienės.
Direktorė sakė, kad kišenpinigių skyrimo globotiniams praktika gyvuoja nuo pat šių namų įsikūrimo. Anksčiau auklėtiniai kas mėnesį gaudavo valstybės skirtus 5 litus asmeninėms išlaidoms. „Paskui pradėjome galvoti, kaip šią sumą padidinti. Esame nevyriausybinė organizacija, mūsų steigėjas – „Caritas“. Su jo leidimu vaikams nuo 7 metų iki pilnametystės kišenpinigių skyrėme po 10 Lt per mėnesį“, – pasakojo pašnekovė. Mažesniems globotiniams atskiru įsakymu lėšų buvo ir yra skiriama, jei kartu su auklėtoju jie vyksta į ekskursiją – vaisvandeniams, skanumynams pirkti.
Nuo 2005 m. įvaikinimo tarnyba pasiūlė peržiūrėti ir pagal galimybes padidinti šiuos pinigėlius. Kadangi vienintelis globos namų pragyvenimo šaltinis – globos pašalpa (500 Lt), resursų labai didinti kišenpinigiams nėra. Nuo 7 iki 14 metų vaikai kas mėnesį smulkioms išlaidoms gauna po 10 Lt, nuo 14 iki 18 metų – po 20 Lt. Direktorė sutinka, kad tai nedideli pinigėliai, kišenpinigių sumą reikėtų didinti, tačiau, deja, tam nėra galimybių. Nebent padidėtų vaiko globos pašalpa. Tačiau vaikams labai svarbu turėti savų pinigų. Viena iš vaikų globos namų pareigų yra rengti globojamą vaiką savarankiškai gyventi ir integruotis į visuomenę. Pinigėliai smulkioms išlaidoms moko skaičiuoti, planuoti, ugdo savarankiškumą.
Asmeninėms reikmėms skirtus pinigus vaikų globos namų auklėtiniai gauna kas mėnesį pagal sudarytą apskaitos žiniaraštį. Vaikai savo parašu patvirtina pasiėmę pinigėlius. Kišenpinigius jie išleidžia įvairiai. Vieni labai taupo, dedasi į vokelį ir saugo seife, kiti tą pačią dieną išleidžia. Svarbu, kad pinigai neatitektų nevaikiškiems, žalingiems pirkiniams.
Asmeniniams įgūdžiams formuoti numatyti pinigai vaikus ne tik džiugina, bet ir iš dalies auklėja. Mat nustatytas apribojimas nusižengusiems globotiniams – jie laikinai netenka galimybės savarankiškai naudoti pinigus. „Kartais pinigėlių tenka ir neišmokėti, pvz., jei alkoholio paragavo, negrįžo nakvoti ir pan. Tačiau tie pinigai niekur nedingsta – neišmokėta suma pervedama į sąskaitą banke vaiko vardu. Vaikai tai žino. Padarius pažangą kartu nuvykstame į banką ir globotiniai pinigėlius pasiima“, – pasakojo D. Bukinienė. Kišenpinigiai nepervedami tuo atveju, jei vaikų globos namų gyventojas padaro žalą, įvykdo vagystę – surašomas įsakymas, kad prasižengėlis nuostolius turi atlyginti. Taip mokomasi gyvenimiškų taisyklių.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ