Šiais metais Lietuvos Sąjūdis, ne tik atnešęs šaliai nepriklausomybę, bet ir sugriovęs blogio imperiją – Sovietų sąjungą – švęs dvidešimtmetį.
Tautos gelmėse gimusi ir ne vienerius metus nešiota Laisvės idėja buvo realizuota būtent per Sąjūdžio veiklą. Prieš dvidešimt metų Sąjūdžio idėjoms pritarė kone visa Lietuva, o tie, kurie mikčiojo iš baimės prieš tuometines tradicijas, bent jau kukliai tylėjo. Tų tylėtojų buvo visur.
Kai pamatai dabartinių politikų ar pretendentų į juos veidelius ar paskaitai jų pavardes, tų veidelių pirmosiose Sąjūdžio gretose nebuvo matyti, o dabar jie klykte klykia kovojantys už Lietuvos laisvės idealus ir teigia ieškantys šaliai ekonominės gerovės.
Sąjūdžio stendą aptūpė konservatorių kregždutės
Pačiame Kupiškio centre iki šiol kabo jau istoriniu vadintinas Sąjūdžio stendas, menantis dar tas dienas, kai ne vienas žmogus su baime kalbėjo apie laisvos Lietuvos svajones.
Stendą darę ir miesto centre kabinę Sąjūdžio žmonės prisimena, kad jį pastatyti nutarė rajono Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prieš pat įsimintiną pirmąjį mitingą prie Pyragių ežerėlio. Stende būdavo dedama Sąjūdžio informacija, nes beveik niekas jos dar nesiryždavo spausdinti.
Staliui pagaminus stendo rėmus, vieną dieną po darbo Sąjūdžio aktyvistai ėmėsi jo pastatymo darbų. Nedelsdamas atlėkė tuometinio sovietinio vykdomojo komiteto pirmininkas su kai kurių žinybų klerkais ir pareiškė, kad stendą statantys žmonės turi nedelsiant nešdintis iš tos vietos su visais jo rėmais. Vyrai gąsdinimų neišsigando ir savo darbą padarė, kaip buvo numatę.
Informacinį Sąjūdžio stendą statę žmonės niekada negalvojo, kad jis bus panaudotas kažkokios partijos proklamacijoms kabinti. Sąjūdis deklaravo, kad jo tikslas yra Lietuvos nepriklausomybė. Kai bus pasiekta laisvė, Sąjūdžio misija bus baigta.
Taip ir buvo.
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, didelė dalis tikrų sąjūdiečių baigė savo politinę veiklą iš karto arba jos atsisakė, kai atsikando karčios politinių partijų duonos, jei turėjo ryžto arba naivumo stoti į kokią nors partiją.
Nors Sąjūdis iki šiol dar popieriuose egzistuoja, bet realios veiklos nebevykdo, bet, kaip žinoma, šventa vieta tuščia nebūna.
Nėra tuščias ir Sąjūdžio stendas Kupiškyje, kuris galėtų būti paminklas dvidešimties metų senumo įvykiams atminti. Deja, dabar jis yra skirtas tik konservatoriams aktualijoms atspindėti ir vienai kitai žiniai, kuri niekada neprieštarauja dominuojančiai informacijai. Ten dabar kabinami konservatorių laikraščiai ar atsišaukimai, informuojama, kada žmonės galėtų apsilankyti pas kokį nors šios partijos politiką, net ir kupiškėnai yra sveikinami tik šios partijos vardu.
Prisimenant, kad Sąjūdis buvo ir privalo būti visos Lietuvos kūdikis, tenka tik stebėtis konservatorių įžūlumu paminkliniame stende reklamuoti savo partiją ir lozungus, jau pretenduojančius į pačius teisingiausius ir beveik nekvestionuojamus.
Vieni žmonės, stovėję prie Sąjūdžio ištakų Kupiškyje, sako, kad yra apmaudu dėl tokio konservatorių įžūlumo, o drąsesni stendo pasisavinimą vadina tiesiog šventvagyste. Nors ir kaip ten būtų, bet istoriniame stende reklamuojasi tik viena partija. Tik kodėl čia šventvagystė? Biznis yra biznis, bet visai nereikia konservatorių apetito apibrėžti vienu stendeliu Kupiškyje. Tai tegul bus tik lakmuso popierėlis ieškant, kas yra kas.
Kol kas tegul būna įdomu tik tiek , kodėl Sąjūdžio stende skelbiasi ir reklamuojasi tik konservatoriai, juk tarp Sąjūdžio ir konservatorių surasti kažkokių bendrumų tiesiog neįmanoma.
Sąjūdžio Tarybos pirmininko esama situacija netenkina
Paklaustas, ką mano apie informaciją ir reklamą Sąjūdžio stende, jos dabartinės tarybos pirmininkas Algimantas Seibutis „Kupiškėnų mintims“ pasakojo, kad konservatoriai savo informaciją istoriniame stende pradėjo kabinti tada, kai Sąjūdžio Tarybai vadovavo konservatorių partijos narys Audrius Biveinis. Tuo metu A. Seibutis buvo tik Tarybos pavaduotojas, vadinasi, niekas. Nors buvo nutarta, kad stendu galės vadovautis dešinieji, jį uzurpavo vieni konservatoriai.
Kai A. Seibutis pradėjo vadovauti Sąjūdžio tarybai, ta konservatorių įvesta tradicija išliko.
Dabartinio pirmininko nuomone, stende galėtų reklamuotis visos partijos, kurių nariai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. A. Seibutis sakė, kad tas stendas yra ne jo ir tuo labiau ne V. Mockaus, todėl jis turėtų būti prieinamas plačiajai visuomenei. Net ir Kultūros centro organizuojami renginiai čia galėtų būti reklamuojami.
Kaip aptariamą situaciją vertina rajone veikiančių partijų vadovai, skaitykite kitame numeryje.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS