Gedimino gatvės 39- uoju numeriu pažymėtas namas Kupiškyje – jau penkiasdešimtmetis. Šis pokarinės statybos projekto dviaukštis daug metų buvo aštuonių butų, tačiau pastaruoju metu jame bėra penki gyvenamieji būstai. Kitose patalpose jas nusipirkusių savininkų sprendimu veikia paslaugų įstaigos.
Yra ir daugiau dalykų, kurie, nuolatinių gyventojų tvirtinimu, verčia juos manyti, kad yra skriaudžiami.
Šildymo kaina – “auksinė„
Šio namo gyventojų redakcijai atsiųstame laiške samprotaujama: gal net dėl minėtų patalpų eksploatavimo pasikeitimų iš dalies suprastėjusi ir jų situacija. Palyginti brangiai tenka mokėti už patalpų šildymą. Kai bando išsiaiškinti, kodėl taip yra, išgirsta, jog tokių, “auksinėmis„ šildymo kainomis žinomų daugiabučių Kupiškyje yra dar keletas. Tarp UAB “Butų ūkis ir vandentiekis„ administruojamų daugiabučių, pasak šios įmonės vyr. inžinieriaus Vido Zulono, už per sausio mėnesį suteiktas AB “Panevėžio energija„ šildymo paslaugas daugiau kaip po penkis litus už patalpos kvadratinį metrą mokėjo keturių namų gyventojai. Tarp jų – ir mūsų minimo namo butų savininkai. Kokie yra šilumos suvartojimo skaitiklio parodymai, už tokius pagal turimą būsto plotą tenka ir atsiskaityti.
Į gyventojų klausimą “Kodėl būtent mums ir pastarąjį mėnesį už kvadratinio metro šildymą, palyginti su daugeliu daugiabučių namų šilumos vartotojų, tenka mokėti dviem litais brangiau?„ aiškaus atsakymo nėra, tačiau keletas prielaidų gali būti. Gedimino g. 39 pastato šilumos paskirstymo mazgas nerenovuotas, todėl energijos tiekimas pagal lauko temperatūrą automatiškai nereguliuojamas, o tik rankiniu būdu.
Aptarnaujantis darbininkas nuolat prie šio įrenginio nestovės. Vien dė lto gali susidaryti be reikalo naudotos šilumos kiekis. Be to, niekam nežinoma, kokios būklės yra vamzdynai, kuriais galiausiai į šį pastatą patenka šiluma. Jie po šiuo namu įbetonuoti prieš trisdešimt metų. Tik karštas vanduo čia ruošiamas pastaraisiais metais rūsyje įrengtame boileryje.
Pašnekovo, Kupiškio šilumos tinklų rajono viršininko Sauliaus Žilinsko, paaiškinimu, Gedimino g. 39 namo šildymui daugiau šios energijos reikia ir todėl, kad jis yra senos statybos, patalpos aukštesnės ir todėl susidaro didesnė šildoma erdvė (kubatūra). Apskritai senesnės statybos nerenovuotų nedidelių gyvenamųjų namų gyventojams šildymo paslaugos yra brangesnės, negu, tarkim, 40 butų namų.
Padaugėjo durų
Tačiau laiško autoriai mano, kad patiria jiems tiekiamos šilumos nuostolių ir dėl pirmajame aukšte esančių paslaugos įstaigų. Joms įsikūrus, prisidėjo trejos lauko durys, nuolat varstomos klientų.
“Per televiziją aiškino, jog žmonėms, gyvenantiems namuose, kuriuose yra įsikūrusios paslaugų įstaigos, mokestis už patalpų šildymą turėtų būti skaičiuojamas pagal mažesnį koeficientą, nes per klientų varstomas įstaigų duris niekais nueina nemaži šilumos kiekiai„.
Pasak korespondentės pašnekovų Šilumos tinkluose, tikriausiai tai buvo tik piliečių pasamprotavimai, nes joks naujas tarifas dar nežinomas. Kol kas yra vienintelis, tačiau gyventojams taikomas su 5 proc. PVM, o įmonėms – su 18 proc. PVM. Tad ir Gedimino g. 39 name įsikūrusios verslo įstaigos už šilumos tiekimo paslaugą moka už gyventojus gerokai daugiau.Tačiau kirpėjos, dirbančios su verslo liudijimais, naudojasi Vyriausybės suteikta lengvata už patalpos šildymą mokėti gyventojams nustatytąja tvarka.
Iš čia įsikūrusių verslo įmonių, pasak namo gyventojams paslaugų tiekėjų, butų savininkai naudos sau galėjo laimėti nurodydami atitinkamus reikalavimus pasirašydami sutikimus, jog šiame pastate jos veiktų. Pavyzdžiui, nurodydami sąlygą, kad pastato remonto atveju jų įnašas būtų 30 proc. didesnis negu gyventojų. O tos renovacijos vis dėlto artėja.
Pasak UAB “Butų ūkis ir vandentiekis„ vyr. inžinieriaus V. Zulono, šio pastato savininkų kaupiamųjų lėšų susidaro tik pigiems darbams, o kieno sąskaita galėtų būti uždėtas naujas stogas, kuris vis dažniau yra lopomas. Gauti finansinės paramos galima pasvajoti iš Europos Sąjungos fondo, tačiau tai pasiekiama tik veikliai daugiabučio namo bendrijai, o šio pastato gyventojai jos nėra įregistravę.
“Gyvatukas„ – ne brangesnis
Laiške su penkių butų savininkų parašais teiraujamasi, kodėl jiems priskaičiuojamas toks didelis cirkuliacinės šilumos (“gyvatuko„) mokestis. Pateiktos vieno buto savininko šio mokesčio sumos tikrai suintrigavo – dažną mėnesį jos siekė per 40 litų. Tačiau su šio buto gyventoja labiau įsigilinus į gautą mokėjimo sąskaitą, paaiškėjo, jog toji suma susidaro iš “gyvatuko„ ir sunaudoto karšto vandens mokesčio. Žodžiu, viskas normalu. O manyta, kad esama skaičiuotojų apsirikimo. Paslaugų tiekėjai sakė, jog gyventojams reikėtų atprasti nuo įtarinėjimų, kad norima apskaičiavimais iš jų pasipelnyti. Juk galima kreiptis ir viską išsiaiškinti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ