Aukštupėnų kaimo gyventojai, melioratoriai ne kartą kreipėsi į rajono Savivaldybę, Medžiotojų ir žvejų draugiją skųsdamiesi jiems bebrų daroma žala. Šie žvėreliai vis užtvenkia Aukštupio upelį. Vanduo ima semti aplinkines ganyklas. Be to, bebrai, statydami užtvankas, sugadina ir melioracijos įrenginius. Pievos vaizdingo Kupiškio piliakalnio papėdėje pamažu virsta sunkiai įžengiama, pelkėta vieta.
Rajono medžioklės žinovas Bronius Juodviršis informavo, kad buvo dėl bebrų medžioklės kreiptasi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Vasario 19 d. ji išdavė leidimą Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriui reguliuoti bebrų gausą prie Aukštupio upelio. Šiai medžioklei vadovauja Antanas Jančys iš Aukštupėnų. Bebrų medžioklė šiuo metu yra leidžiama, bet juos gaudyti miesto teritorijoje galima tik pagal atskirą tvarką. Bebrai bus gaudomi pastatomosiomis gaudyklėmis iki šių metų balandžio 15 d. – jų medžioklės sezono pabaigos. Juos šaudyti miesto teritorijoje draudžiama.
Pasibaigus leidimo galiojimo terminui, Medžiotojų ir žvejų draugija turės minėtai inspekcijai pateikti ataskaitą apie sugautus ar kitaip sumedžiotus bebrus.
Medžiotojas Bronius Lapienis papasakojo, kad praėjusį rudenį prie Aukštupio upelio buvo sumedžioti 5 bebrai. Šiuo metu kol kas šie žvėreliai tik stebimi. Kartą pavyko pamatyti plaukiojančių maždaug 10 bebrų. Kiek jų iš viso čia gyvena, sunku pasakyti. Pagal bebrų namelio dydį galima spėlioti, kad jame įsikūrusios bent dvi šių žvėrelių šeimynos. Ganykla ties tuo nameliu išvagota vandens sklidinų kanalų – bebrų takų. Anot B. Lapienio, šie gyvūnai labai atsargūs. Iš jų namelio paprastai veda kelios landos. Užtvankas bebrai pradeda statyti pavasarį. Prieš rudenį jie užsiima maisto atsargų kaupimu. Prie savo namelio prisitempia nugraužtų įvairiausių šakų. Paspaudus šalčiui, tos šakos įšąla į ledą. Bebrai iš namelio paneria po vandeniu ir minta per žiemą tomis šakomis.
Aukštupį bebrai buvo patvenkę trijose vietose. Dvi užtvankos šiuo metu išardytos.
B. Lapieniui teko su bebrais kariauti ir Šimonių girioje. Ten šie žvėreliai buvo užtvenkę didžiulius plotus, kuriuose buvo neįmanoma nei kirsti, nei prižiūrėti miško. Šiuo metu bebrus iš kai kurių girios plotų pavyko išstumti prie Uzino ežero, į pelkėtą vietą. Ten jie niekam netrukdo ir puikiausiai gali gyventi.Kartais neprireikia jokių gaudymų ar šaudymų. Bebrai dažnai pasitraukia iš teritorijos neapsikentę, kad žmonės ardo jų užtvankas, juos visaip baido. Pasak medžiotojo, tikslo sunaikinti bebrų populiaciją tikrai nėra. Tačiau pastaruoju metu jų labai pagausėjo, ir jie pradėjo kėsintis į urbanizuotas teritorijas. Taip yra dėl to, kad bebrų medžiokle nelabai kas nori užsiimti. Ji reikalauja užsispyrimo ir kantrybės, bet neapsimoka, nes šių žvėrelių kailiukai neturi paklausos, juos sunku nudirti. Be to, nepopuliari ir bebro mėsa. Ji turi specifinį skonį.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Bronius Juodviršis pridūrė, kad bebriena yra medžio skonio. Prieš valgant, ją reikia porą dienų įtrynus prieskoniais pamarinuoti ir karštai išrūkyti. Bebro uodega laikoma delikatesu. Ją reikia atskirai pasūdyti, įtrinti prieskoniais ir parūkyti.
Pasak B. Lapienio, jis kolekcionuoja bebrų kailiukus. Jei jų nesukapos kandys, gal kada nors ir kailinius pasisiūsiąs.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ