Ko gero, kiekvienų metų kalendoriuje surastume ne vieną išskirtinę istorijos ar kultūros datą, bet paskutinieji treji 21 a. pirmojo dešimtmečio metai ženklūs datomis, kurių svarbos tautai ir valstybei neužginčys nė skeptiškiausias niurgzlys. Taigi, 2007-aisiais minėjome Martyno Mažvydo “Katekizmo“ 460-ąsias metines, 2008-ieji iškilūs Valstybės atkūrimo 90-mečiu, na, o apie 2009-uosius nė nereikia priminti – visa didybe Lietuvos tūkstantmetis šviečia!
Mano kalba suksis apie šių metų svarbiausią įvykį. Švęsdami Vasario 16-ąją, į renginių programą įtraukėme paminklinio akmens Petrui Juodakiui atidengimą. Vyresnės kartos ar tiesiog išprususiems kupiškėnams ši pavardė nebus atsitiktinė, nors, tiesa, galima painiava, mat, turime du Petrus Juodakius: knygnešį ir tarpukario Lietuvos Švietimo ministrą, chemijos profesorių. Kalbu apie pastarąjį. Kupiškėnai tikri šaunuoliai! Vienokiais ar kitokiais pagarbos ženklais yra įamžinę kone visus tarpukario Lietuvos valstybės veikėjus – kupiškėnus. Tarp jų Petras Juodakis liko nepelnytai primirštas. Pamaniau – prasminga ir pilietiška šį asmenį pagerbti vasario 16-osios proga, nes Petras Juodakis, nors ir ne taip jau ilgai ėjęs Švietimo ministro pareigas VII Ernesto Galvanausko ministrų kabinete, spėjo nuveikti įsimintinų darbų. Plačiau nekalbėsiu apie jo mokslinę ir profesinę veiklą, apie tai gana išsamiai rašyta Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, minint profesoriaus 50-ąsias mirties metines (1990, 1991 metais). Paminėsiu, mano manymu, patį svarbiausią Petro Juodakio, kaip valdininko, veiksmą – jam esant Švietimo ministru, 1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas)! O dabar atkreipkite dėmesį į dvi datas: 1922 m. vasario 2 d. einantis Respublikos Prezidento pareigas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas E. Galvanauskas parašais patvirtina ministrų kabineto sudėtį ir tų pačių metų vasario 16 d., minint Valstybės atkūrimo 4–ąsias metines, atidaromas Lietuvos universitetas! Kad tai įvyko – nemažas ir kupiškėno Petro Juodakio nuopelnas.
Bet grįžkime prie paminklinio akmens statymo vargų ir džiaugsmų. Rajono savivaldybei skyrus lėšų, su akmentašiu Vytautu Jasinsku “apšnekėjome“ akmens dydį, įrašo tekstą, beliko nuspręsti, kurioje vietoje akmenį statyti. Visi enciklopedinio pobūdžio leidiniai tvirtina tą patį: Petras Juodakis gimė 1872 m. rugpjūčio 21 d., Račiupėnų kaime, Kupiškio valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Kaip žinia, Račiupėnų kaimo nebelikę, taigi, kur, kieno gyventa 19 a. pabaigoje, išsiaiškinti jau keblu. Apklausti vyresnės kartos kupiškėnai nieko tikslaus pasakyti negalėjo. Nusprendžiau kreiptis į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių. Geranoriškos darbuotojos Aušros Uldukienės dėka pavyko išsiaiškinti, kad kažkoks Petras Juodakis Račiupėnų kaime tikrai turėjo sklypą, bet kurio čia Juodakio šeima – knygnešio ar profesoriaus? Viliuosi, kad tikslesnę informaciją gausiu Kupiškio viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriuje. Čia dirbančios Danutė ir Jolita apie žymiuosius kupiškėnus turi nemažai medžiagos, bet, pasirodo, “manasis“ Juodakis kietas riešutėlis ir joms.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Vilija MORKŪNAITĖ