Praėjusiais metais „Kupiškėnų mintys“ kelis kartus rašė apie tai, kad AB „Simega“ ir AB „Panevėžio energija“ nesusitaria dėl šilumos tiekimo kainos. Aiškinomės, kas gali grėsti kupiškėnams, jei šilumininkai taip ir nesuras bendros kalbos.
Jau šiemet mus pasiekė žinia, kad šios įmonės pagaliau susitarė ir pasirašė šilumos tiekimo sutartį. Apie tai pasikalbėjome su AB „Simega“ direktoriumi Algimantu Sankausku.
Kaip visgi pavyko po labai ilgų derybų dviem įmonėms surasti bendrą vardiklį?
Derybos niekada nebuvo nutrūkusios, nors iš mūsų pusės ir buvo pareikštas tam tikras terminas, iki kurio turėjome gauti aiškius atsakymus.
Mums jau buvo labai sunku išgyventi, nes, įvertinus visas išlaidas, jos viršijo gaunamas pajamas, todėl ir teko imtis drastiškų priemonių, kad būtų sėdama prie stalo labai rimtoms deryboms.
Šiandien jau galiu pasakyti, kad susitarimas yra pasiektas, pasirašyta neterminuota sutartis. Joje numatyta įkainių perskaičiavimo metodika, kuri bus taikoma didėjant pagrindinių išlaidų straipsniams – brangstant kurui, elektros energijai, didėjant darbo užmokesčiui ir t.t. Manau, kad ta sutartis bus ilgalaikė tikrąją to žodžio prasme.
Ar jus tenkina pasirašyta sutarties sąlygos?
Taip. Ją sudarius galima dirbti. Jei iš derybų abi pusės išeina nepatenkintos, vadinasi, susitarimas yra pasiektas pariteto sąlygomis. Manau, kad ir mes, ir mūsų partneriai galvojame, kad kai kurie sutarties straipsniai galėjo būti palankesni tai vienai, tai kitai derybų pusei. Aišku, norėjosi gal ir geresnių sąlygų, bet sulygome kažkur per vidurį tarp mūsų norų ir galimybių.
Buvo pasigirdusios kalbos, kad „Simegai“ ir „Panevėžio energijai“ nesusitarus dėl šilumos tiekimo kainos, Kupiškyje bus statoma kita katilinė. Ar dabar dar yra pagrindo manyti, kad taip gali atsitikti?
Jeigu atsirastų kita katilinė, kuri galėtų šilumą gaminti žymiai pigiau, ir žmonėms už šildymą reiktų mokėti mažiau, tai būtų teigiamas dalykas.Tačiau aš nemanau, kad šiomis sąlygomis to galima pasiekti.
Gamtinių dujų Kupiškyje neturime ir turbūt niekad neturėsime. Jei būtų statoma dar viena biokuru kūrenamą katilinė, ji būtų tokia pati, kokią turime dabar, ir nemanau, kad galutinis vartotojas iš to ką nors išloštų.
Be to, atsirastų dar vienas taršos šaltinis. Jeigu kas nors sugalvotų statyti katilinę buvusios rajono statybos organizacijos teritorijoje, tai Kraštiečių mikrorajonui palankaus vėjo jau nebebūtų. Tegul tas iš katilinės rūkstantis dūmas, atrodo, šviesus, skaidrus, bet vis tiek yra degino procesas, yra oksidacija.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS