Tikriausiai nėra nė dienos, kad neišgirstume apie nuo sukčių nukentėjusius šalies gyventojus, tačiau retai kuris susimąstome, ar mes patys padarėme viską, kad jaustumėmės saugūs, ar tikrai reikia visur skelbti savo asmens duomenis, kur jų paprašo? Tokiais nuogąstavimais pastarąjį mėnesį gyvena ne vienas „Maximos“ prekybos centro pirkėjas.
Atsakymų daug, o naudos?
Pirmiausiai kaip paprastas pirkėjas kreipiausi paaiškinimo į aukštesnės pakopos policijos komisariatą, ar nėra nusižengiama įstatymui, prašant nurodyti kai kuriuos asmens duomenis. Sulaukiau atsakymo, kad asmens duomenų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Jame numatyta, kad panašiais atvejais asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei duomenų subjektas (t. y. fizinis asmuo, kurio duomenys bus tvarkomi) duoda sutikimą (o šiuo atveju anketos pabaigoje mes, pirkėjai, pasirašome). Šio įstatymo 2 straipsnyje rašoma, kad „sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu“. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Tokį pat paklausimą nusiuntus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriui, sulaukiau atsakymo, kad yra gauta daug kreipimųsi dėl „Maximos“ vykdomos nuolaidų programos, todėl planuojama atlikti prevencinį patikrinimą, ar nėra nusižengiama Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymui.
Kiekvienas atsako už save
Kad pateikti asmens duomenys nebus panaudoti blogiems kėslams, tvirtina ir „Maximos“ darbuotojai, tačiau ar tikrai neatsidurs užpildytos pirkėjų anketos šiukšlių dėžėse, nesąžiningų žmonių rankose, parodys laikas. Nesinorėtų tada išgirsti atsakymą iš pareigūnų, kad pats ir atidavei sukčiams informaciją apie save – tikriausiai tuomet nebūtų kam prisiimti atsakomybės.
Įvertinus šiandienos situaciją, visiems pirkėjams belieka vienas patarimas: „Elkitės, kaip norite, jūsų duomenų apsauga – jūsų rankose“.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ