Vis dažniau sulaukiame pranešimų iš įvairių šalies regionų apie tragiškai pasibaigusią žvejybą ant ledo. Šiais metais, kada daugiausiai vyrauja pliusinė temperatūra – ypatingai pavojinga vaikščioti ledu, nes jis gana plonas.
Pasižvalgius po Kupiškio marias, nejučia per nugarą nubėga šiurpuliukas – matyt žvejai jaučiasi nemirtingi ir neskęstantys. Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto ant ledo, pačiame marių viduryje, net su žvejų palapinėmis įsitaisę žvejojo rizikos mėgėjai. Nesimatė, kad žvejai turėtų kokias apsaugos priemones – gelbėjimosi liemenes, guminę valtį ar paprasčiausią lentą. Kad tai labai rizikinga, bylojo netoliese žvejų sau ramiai plaukiojanti gulbė, pakrantėje linijomis išvagotas skilinėjantis ledas.
Taip elgiasi, reikia tikėtis, tik suaugę žmonės, tačiau tą kartą sutikome ir du mokinius su kuprinėmis vaikštinėjančius kol kas tik pakrante. Įdomu, kodėl šie vaikinukai pamokas iškeitė į pramogą prie vandens, ar apie tai žino jų tėvai, mokytojai – juk gali būti taip, kad kitą kartą pabandys ir patys užlipti ant marių ledo.
Norisi tikėti, kad visi žvejai laimingai sugriš į krantą, tačiau ar gyvybės kaina – maža žuvelė?
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ