Ne vienas, televizoriaus ekrane pamatęs filmuotus reportažus apie streikuojančius Žemaitijos mokytojus, susimąstė – o kaip pas mus, ar rajono mokytojai neprisijungs prie žemaičių? Mintimis apie šią ir dar daugelį kitų mokytojams nerimą keliančių problemų paprašėme pasidalyti Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kupiškio rajono susivienijimo pirmininkę Reginą Bartienę.
Įvyko skilimas
Iki 2007-ųjų metų šalies švietimo darbuotojų interesams atstovavo ir juos gynė viena profsąjunga – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, tačiau, sprendžiant esminius mokytojų darbo ir užmokesčio gerinimo klausimus, profsąjungos lyderiai nesutarė, kokiu būdu sieks užsibrėžto tikslo – derybų ar kraštutinių priemonių, streikų, keliu. Susikirtus dviem nuomonėms, vyko skilimas – taip atsirado Aukštaitijos darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas.
Kupiškyje profsąjungos narių gretos – negausios
Aukštaitijos darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui priklauso ir 60 Kupiškio rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narių iš rajone dirbančių 400 pedagoginių darbuotojų. Tai labai mažas skaičius. Šiuo metu švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizacijos yra tik Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinėje mokykloje ir vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“. Pasak R. Bartienės, taip yra galbūt todėl, kad rajone nėra didelių problemų – laiku mokytojams mokami atlyginimai, vyksta glaudus ir dalykiškas bendradarbiavimas su rajono Savivaldybe, Švietimo ir kultūros skyriumi. Kita priežastis, kodėl rajone ne visose švietimo įstaigose yra švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizacijos – pasenęs požiūris į profsąjungų veiklą – dar yra manančių, kad tai daugiau kažko reikalaujanti, o ne galinti teikti konstruktyvius pasiūlymus organizacija. “Iš tiesų taip nėra – protingas, šiuolaikiškas mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos vadovas supranta, kad profsąjungos gali būti puikus pagalbininkas, ieškant būdų ir sprendimų, kaip pagerinti mokytojų darbo kokybę. Juk vadovui daug laiko atima kiti įstaigos organizaciniai reikalai, todėl nėra kada pagalvoti apie patį mokytoją“, – dėstė savo mintis pašnekovė.
Geriausias kelias – derybos
Aukštaitijos darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas mano, kad streikai gali būti tik paskutinė ir kraštutinė priemonė pasiekti iškeltiems tikslams. Pasak R. Bartienės, šio susivienijimo lyderiai vyksta į susitikimus su įvairių partijų politikais, aiškina situaciją, nes pavieniai pareiškimai, be konkrečių faktų, neduoda naudos – ne visi valdžios vyrai žino realią situaciją. Nors mažais žingsneliais, bet judama į priekį. Kaip vienas iš derybų rezultatų – Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo sudaryta darbo grupė, kuri parengė ilgalaikį pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos projektą. Programa apima laikotarpį iki 2011 metų, joje numatoma kiekvienais metais 20 procentų didinti pedagogams atlyginimus. Iki kovo 1-osios šis projektas turėtų būti patvirtintas, jeigu taip neįvyks, neatmetama ir streikų galimybė.
Kiek realiai pakilo atlyginimai?
Dėl didesnių atlyginimų sukilusius mokytojus Vyriausybė ramino nuo sausio 1 dienos 15 procentų pakelsianti algas. Tačiau mokytojams, palyginti su kitais biudžetininkais, algos tepakilo 3,7 procento, nes 11,3 procento alga pakilo visiems biudžetininkams. Kartais pasigirsta priekaištų, kad, girdi, ir taip daug pedagogai uždirba, tai nėra čia ko skųstis ir streikuoti, tačiau dauguma jų dirba 1,5 etato, o darbas labai atsakingas ir nelengvas. Vis garsiau kalbama apie nuo rugsėjo 1-osios būsiantį etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, tačiau kol kas nieko konkretaus nėra. Šiuos mokslo metus 12 šalies mokyklų eksperimento tvarka dirba pagal etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, todėl pirmiausiai reikėtų palaukti rezultatų, sužinoti, kaip joms sekėsi.
Pasak R. Bartienės, Kupiškio mokytojams pasisekė labiau negu kitų rajonų, nes už vadovavimą klasei nuo sausio 1 dienos jiems skirtos 5 savaitinės valandos – klasių auklėtojai pas mus kol kas darbo su klase neatsisakys.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ