„Dabar sąžiningų, gerai atliekančių savo darbą žmonių labai retai pasitaiko, o man pasisekė. Per neapdairumą laikrodžių meistrui Alfonsui Balčiūnui padaviau sutvarkyti ne sugedusį, o gerą laikrodį. Meistras greitai suprato, kad šio laikrodžio taisyti nereikės ir grąžino. Kitas – be skrupulų būtų paėmęs mokestį už laikrodžio apžiūrą“,– sakė atėjusi į redakciją Kupiškio miesto gyventoja Vlada Žąsinienė.
Kai profesija tampa gyvenimo būdu
Pats Alfonsas Balčiūnas kilęs iš Anykščių krašto, tačiau pirmoji darbovietė buvo Žemaitijoje. „Vilniuje baigęs laikrodininko specialybę, gavau paskyrimą į Žemaitiją ir ten dirbau 13 metų. Šiais metais bus 38-eri metai, kai taisau laikrodžius. Mano dėdė juos taisė, tai ir man pasiūlė mokytis šio amato. Šiuo metu tokį darbą Kupiškyje dirbu vienas – kol kas pamainos sau neturiu“, – pasakojo laikrodžių meistras. „Seniau turėjau savo mokinių, o dabar šiuo darbu niekas nesidomi – net nežinau, ar dar yra mokykla, kuri rengia tokios specialybės darbuotojus“, – sakė A. Balčiūnas.
Paklaustas meistras, kokie laikrodžių gedimai patys dažniausi, sakė, kad daugiausiai gyventojai atneša pakeisti elementus. Buvo ir tokių atvejų, kai žmonės atneša kelis senus laikrodžius ir iš jų prašo „sukonstruoti“ vieną. „Teko taisyti ir labai senų laikrodžių – visai nesenai iš Pasvalio atvežė taisyti 1937 metais pagamintą sieninį laikrodį. Atvežęs laikrodį pasvalietis sakė jį padovanos bažnyčiai“, – pasakojo laikrodžių meistras.
Kaip išsirinkti gerą laikrodį?
Meistras sakė, kad geriausios kokybės yra šveicariški, rusiški, japoniški laikrodžiai, tačiau lengva ir suklysti – labai daug yra kiniškų falsifikatų. „Vizualiai jie nieko nesiskiria, o atidaryti laikrodžio vidų pardavėjas tikrai neleis, todėl, perkant firminį laikrodį, turi būti jo pasas, garantinis talonas. Iš kainos neverta spręsti apie laikrodžio kokybę“, – patarė A. Balčiūnas.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ