Praėjusią savaitę Kupiškio verslo informacijos centras surengė diskusiją „Gyvenu ir dirbu Kupiškyje“, kurioje dalyvavo vietos verslininkų, nevyriausybinių organizacijų, valstybės tarnautojų, jaunimo atstovai.
Diskusijos pradžioje šio centro direktorė Rima Aukštikalnienė pateikė žiupsnelį statistikos. Mūsų rajono plotas – 1080 kv. m. Gyventojų skaičius – 23 444, iš jų mieste – 8 162. Veikiančių ūkio subjektų iš viso yra 343. Iš jų uždarųjų akcinių bendrovių – 95, individualių įmonių – 151, akcinių bendrovių – 2. Mūsų rajonas, palyginti su kaimyniniais rajonais, yra pats mažiausias ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Gyventojų tankis 1 kv. km – 21,7 gyventojo (šalies vidurkis – 51,8). Gyventojai pagal amžiaus grupes pasiskirstę taip: jaunimo iki 19 m. yra 5 890 (25 proc.), darbingo amžiaus žmonių nuo 20 iki 64 m. – 12 926 (55 proc.), pensinio amžiaus per 64 m – 4 628 (20 proc.). Naudingas gyvenamasis plotas 1 gyventojui mieste yra 28 kv. m, o kaime – 34,6 kv. m. Pagal šį rodiklį mieste mes lenkiame aplinkinius Anykščių, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio rajonus. Kaime šis rodiklis aukštesnis Anykščių rajone – 937,3 kv. m ir Rokiškio rajone (37 kv. m). Mūsų rajonas palyginti su kaimyniniais rajonais, yra vienas iš pirmaujančių pagal verslo įmonių skaičių 1 000 gyventojų (10,53). Mus šiek tiek lenkia tik Anykščių rajonas – 10,54. Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui – 1 453.
Diskusijoje dalyvavęs rajono meras Jonas Jarutis sakė, kad save jau laiko kupiškėnu, nes čia gyvena 22 metus. Jam nekilo noras iš čia išvažiuoti. Žmones labiausiai prie konkrečios vietos pririša šeima, namai, draugai. Kupiškis pagal gyvenimo kokybę yra sąlygiškai saugus rajonas. Čia gyvenamoji aplinka graži, sveika. Kita vertus, gyventi ir dirbti yra skirtingi dalykai ir nebūtinai sutampa. Kodėl rinktųsi Kupiškį, meras atsakė, jog pirmiausia dėl būsto, kuris mūsų rajone dar įperkamas. Kultūrinio gyvenimo stoka taip pat negalima skųstis. Tai labiau priklauso nuo žmogaus požiūrio. Galima ir saviveikla užsiimti, ir į koncertus bei spektaklius nuvykti į didmiesčius. Mažesnių miestų gyventojai dažnai daug aktyvesni.
SODROS Kupiškio skyriaus direktorė Gražina Tonkienė taip pat tvirtino, kad nematanti priežasčių, kad Kupiškyje būtų negalima gyventi. Deja, kol kas niekas neatsiliepia į jų įstaigos paskelbtą konkursą teisininko pareigoms. DnB Nord banko Kupiškio poskyrio vadovė Diana Umbrienė prisiminė, kad baigusi mokslus irgi norėjo pasilikti Vilniuje. Pusmetį padirbėjus Kupiškyje, atsirado draugų ratas ir nuomonė dėl gyvenimo čia pasikeitė. Ne išeitis, kai tik dėl gyvenimo didmiestyje aukoji savo profesinę karjerą ir, pavyzdžiui, būdama teisininke dirbi pardavėja.
Diskusijos dalyviai svarstė, ar Kupiškis išties pensininkų rojus. Statistika juk byloja visiškai priešingai. Neįgaliųjų draugijos rajono skyriaus pirmininkė Bronė Kaleinikovienė priminė, jog ir pensininkams reikės paslaugų, kurias teiks ne kas kitas, o jaunesni žmonės. Tad ir senstant rajonui, bus darbo vietų jaunimui. Kaip vieną iš mažesnio rajono, miesto privalumų, ji įvardijo galimybę individualiai kontaktuoti su kiekvienu negalios ištiktu žmogumi. Didmiesčiuose tokio dėmesio jie tikrai stokoja.
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Gaila Matulytė prisipažino, kad jai kol kas čia labai gera gyventi ir įdomu dirbti, ypač su moksleivišku jaunimu. Kalbinanti ir savo kolegas, bendraamžius grįžti. Čia yra kur pasireikšti, galima padaryti daugiau, susikurti sau pramogų. Tačiau jaunimui vis tiek iškyla klausimų, kur bus galima praleisti laisvalaikį, kur nueiti, ką pamatyti ir t.t. Pagaliau paaštrėjo ir būsto įsigijimo problema, nėra tiek daug darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.
Verslininkas Bronislovas Domža buvo įsitikinęs, kad daugiau jaunimo būtų galima pritraukti rajone sukūrus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, skatinant verslumą, naujoves. Savaitgaliais atvykstančio pailsėti ar papramogauti jaunimo ir dabar nestinga.
Kupiškio plytų gamyklos direktorius Rimgaudas Muntrimas prisiminė, kad sovietmečiu Kupiškis augo kaimo žmonių sąskaita. Buvo darbo jėgos perteklius, todėl žmonės nevertino darbo. Šiuo metu yra atvirkštinis procesas – darbo jėgos stinga, bet to darbo žmonės dar labiau netausoja.
UAB „Gilota“ vadovas Gintautas Mockus sakė, kad Kupiškis patrauklus tiems, kurie paveldėjo ar paveldės čia sodybas. Globalizacijos sąlygomis kitaip nebus. Nieko mes nepadarysime. Pavyzdžiui, su aukštuoju išsilavinimu į rajoną gyventi atvyksta tik vienas kitas žmogus. Stinga vadybininkų, gydytojų, vyr. buhalterių. Geras vairuotojas – irgi deficitas.
Šio verslininko nuomone, įmonių situacija tik prastės. Jų perspektyvų jis nematąs. Šiuo metu reikia džiaugtis, kad kažkas dar mus aptarnauja ar šiokią tokią paslaugą teikia.
Diskusijos dalyviai teigė, jog panašios problemos yra visoje Lietuvoje. Jos kilo atsivėrus sienoms, atsiradus laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Tačiau vilčių, jog situacija gali keistis, teikia ne vieno emigranto išsakomi ketinimai ateityje grįžti į gimtinę.
R. Muntrimo nuomone, provincijai vystytis padėtų visuotinis turto mokestis. Atpigtų čia pragyvenimas.
Verslininkas Benediktas Gricius teigė, jog žmones į rajoną galima pritraukti tik ekonominiais svertais – pigesniais butais, mažesniais mokesčiais ir t.t.
Buvo užsiminta ir apie galimą imigraciją, kuri padėtų spręsti kvalifikuotos darbo jėgos problemą. Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kur būtų geriau statyti baseiną ir sveikatingumo centrą, kad jis būtų patrauklus ir čia gyvenantiems žmonėms, ir ketinantiems čia įsikurti. Buvo iškelta mintis ir apie socialinio būsto statybos poreikį.
R. Muntrimas kvietė visus į Kupiškį retkarčiais pažvelgti svečio akimis, kad pamatytume jo grožį ir galėtume palyginti su kitais miestais.
Beveik visi diskusijos dalyviai tvirtino, kad Kupiškio krašte yra giliai įleidę šaknis ir gyvena tylia viltimi, kad kada nors čia grįš ir bent vienas iš jų vaikų, šiuo metu gyvenančių kitur.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ