Šiuo metu Seimas svarsto įstatymą dėl didesnio savarankiškumo suteikimo Lietuvos seniūnijoms.
Dar neaišku, kada tas įstatymas bus priimtas ir koks bus galutinis jo variantas, bet “Kupiškėnų mintys„ nutarė pasikalbėti su visais šešiais rajono seniūnais, ką jie mano apie dar vieną reorganizaciją.
Seniūnai turi viską, ko jiems reikia
Kupiškio, Subačiaus, Šimonių, Alizavos, Noriūnų ir Skapiškio seniūnai: Julius Vytautas Semėnas, Vidmantas Paliulis, Algirdas Kairys, Antanas Alkauskas, Algirdas Navickas bei Valdas Juškevičius išreiškė vieningą nuomonę – savarankiškumo jiems ir dabar netrūksta, o numatoma reforma gal ir gali būti naudinga kitaip besitvarkančioms seniūnijoms, bet mūsų rajonui vargu ar atneš kokios nors naudos, išskyrus papildomas sąnaudas.
Seniūnams atrodo, kad naujų buhalterijų seniūnijose atsiradimas (taip yra numatyta svarstomame projekte) jokios apčiuopiamos naudos neatneš, tik bus be jokio reikalo išpučiami etatai. O tai Lietuvoje niekada nebuvo populiaru.
Seniūnai ir dabar puikiai žino, kiek seniūnijoms yra skirta biudžetinių lėšų. Jos niekur kitur neiškeliauja, todėl seniūnai, atsižvelgdami į jas, gali planuoti savo darbus.
Kita vertus, jei seniūnijoms būtų perduota viskas, kas jose yra (mokyklos, darželiai, kultūros namai ir kt. su visa infrastruktūra), tai tada gal ir atsirastų tikras savarankiškumas, o kitu atveju seniūnams atrodo, kad ta reforma bus savitikslis reikalas, kuris nieko nepakeis, tik bus veltui iššvaistytos didžiulės valstybės lėšos.
Paskutinė reforma seniūnijose įvyko prieš dvylika metų. Visų rajono seniūnų nuomone, dabar yra nusistovėjusi jau pakankamai gera tvarka, todėl sumaišties nebereikėtų iššaukti. Seniūnijoms vadovaujantys vyrai negalėjo atsakyti, ar egzistuojančia tvarka yra patenkinti visi gyventojai, bet yra visiškai aišku, kad prie valdžios eiliniam žmogui prieiti yra lengviau, kai seniūnijoje dirba penki žmonės, o ne penkiasdešimt, kaip gali atsitikti po reformos.
Ir pieštuko be leidimo nenusipirksi
Rajono seniūnų žiniomis, ne visų Lietuvos rajonų seniūnijos tvarkosi vienodai ir atlieka tokias pat funkcijas. Kai kurie seniūnai skundžiasi, kad jiems savarankiškumo trūksta. Jie ironizuoja, kad be Savivaldybės administracijos direktoriaus žinios net pieštuko negali nusipirkti, o apie jiems skirtas biudžeto lėšas gali tik spėlioti.
Prieš kiek laiko rajone lankėsi Jurbarko seniūnai, kurie norėjo susipažinti, kaip tvarkomasi mūsų rajone. Jie stebėjosi, kad Kupiškio seniūnijos išgyvena nesiskolindamos pinigų. Pasirodo, kad Jurbarko rajono seniūnijose yra trečdaliu daugiau darbuotojų. Jie turi technikos, kurią panaudoja tik kelis mėnesius, o techniką prižiūrintiems specialistams reikia mokėti visus metus. Taip ir išnaudojamos lėšos, o vėliau jau tenka skolintis.
Matyt, kažkas nėra patenkintas esama padėtimi, todėl ir bando per Seimą pasigerinti savo gyvenimą. Tačiau jeigu Seimas pritars kažkokiai nelabai pamatuotai reformai, ir normaliai besitvarkantys rajonai bus priversti dirbti pagal naujas schemas. Matyt, eilinį kartą galėsime pasakyti – norėjo, kaip geriau, išėjo, kaip visada.
Darbuotojų skaičius smarkiai svyruoja
Šiuo metu Lietuvos seniūnijos labai skiriasi ir savo darbuotojų skaičiumi. Pavyzdžiui, mūsų rajono seniūnijose dirba nuo trijų iki šešių darbuotojų. Tuo tarpu gretimo Rokiškio rajono Pandėlio seniūnijoje yra penkiasdešimt trys etatai. Tos seniūnijos metinis biudžetas yra apie milijoną tris šimtus tūkstančių litų.
Tuo tarpu mūsų seniūnijos turi apie du šimtus tūkstančių litų biudžetą ir susitvarko. Seniūnai vardijo ir daug kitų priežasčių, kodėl dar vienos seniūnijų reformos jie nebenorėtų, bet viskas lieka ne jų, o įstatymus leidžiamosios valdžios rankose.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS