Rudiliečiai, pirmieji rajone 2003 m. sulaukę pagal europinius standartus už SAPARD lėšas sumontuotų buitinių nuotėkų valymo įrenginių bei rekonstruotų vandentiekio ir nuotėkų tinklų, šiandien pamatė, kad iš tų įrenginių jiems – menka nauda. Žmonės sutartinai kalbėjo, kad tas, net du kartus iškilmingai atiduotas eksploatuoti objektas, gerokai prasilenkia su sveika nuovoka.
Pareigūnams klausimų lavina
Praėjusią savaitę Rudilių gyventojai susitiko su Noriūnų seniūnijos seniūnu Algirdu Navicku, UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ direktoriumi Albertu Audicku ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vedėjos pavaduotoju, vyr. valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi Rimantu Adomausku.
Ne vienas iš atvykusių valdžios vyrų klausė, ar nenuplaukė dalis šiam objektui skirtų pinigėlių kažkur kitur. Ar rimtai mąstė projektuotojai, kai nuotėkų trasą įrengė anapus asfaltuoto kelio lyg tyčia, kad norintiems prie jos prisijungti būtų kuo sudėtingiau. Tad per parą pajėgūs išvalyti 80 kubinių metrų nuotėkų įrenginiai stovi beveik be darbo. Šiuo metu tik viena sodyba buitines nuotėkas nukreipia į šį tinklą. Negana to, dalis nuotėkų tinklų yra nutiesta toje gyvenvietės dalyje, kurioje kol kas nėra vandentiekio. Ką ten kanalizuosi? Jei taip dirbsime, niekada ES pragyvenimo vidurkio nepasieksime. Nevienodos rudiliečių galimybės prisijungti prie kanalizacijos tinklų – šalia jų tik maždaug septynios sodybos. Kiti gyvena daug toliau. Taigi ir išlaidų prisijungti prie nuotėkų tinklo jiems akivaizdžiai būtų daugiau. „Kylant kainoms nespėjam uždirbti pinigų. Maistui nebelieka“, – bėdojo susirinkimo dalyviai. – Ar negalėtų rajono valdžia nors dalį tų išlaidų kompensuoti žmonėms?“
Rudiliečiams rūpėjo ir naujoji nuotėkų išvežimo iš individualių rezervuarų tvarka. Mat jau kai kas spėjo pajusti ir aplinkosaugininkų sankcijas dėl ne ten kur reikia išpiltų buitinių nuotėkų.
Panašios bėdos ir kitur
R. Adomauskas susirinkusiesiems paaiškino, kad pagal šiuo metu veikiančius įstatymus turime kuo daugiau išvalyti nuotėkų ir neteršti aplinkos. Jei nori nepažeisti tų įstatymų, gyventojai turi jungtis prie nuotėkų tinklų arba buitines nuotėkas vežti į valymo įrenginius. Abiem atvejais žmogui reikės už tas paslaugas mokėti. Pagal principą: kas teršia, tas ir moka. Žinoma, turintys žemės gali nuotėkomis ją tręšti. Tačiau tai nėra taip paprasta. Prieš kiekvieną jų laistymą savuose hektaruose, reikės važiuoti į Kupiškį ir ištirti, kie tos nuotėkos per parą suvartoja deguonies (vadinamasis BDS tyrimas). Pagal 2006 m. aplinkos ministro reglamentą, į aplinką leidžiama išpilti nuotėkas, kurių BDS neviršija 58. Pasak R. Adomausko, toks tyrimas kainuoja. Pažymos reikia laukti apie pusantros savaitės. Ją būtina turėti, jei tikrintojai pareikalautų. Kažin, ar apsimoka eiti tuo keliu? A. Audickas pridūrė, jog jų praktika rodo, kad gyventojų nuotėkų BDS paprastai siekia 100 ir daugiau.
R. Adomauskas atkreipė dėmesį, kad rajone yra žmonių, kurie savo nuotėkas yra nukreipę į lietaus drenažą. Anksčiau ar vėliau tie faktai, užsikimšus lietaus kanalizacijai, iškyla į paviršių. Tokiu atveju kaltininkas ne tik sulauktų baudos, bet ir privalėtų perkloti savo lėšomis ir drenažą.
Kas gresia už aplinkos teršimą? Anot aplinkosaugininko, jei į aplinka išpilama iki 1 kub. m nepavojingų atliekų, bauda bus nuo 100 iki 200 Lt arba įspėjimas. Jei jų išpilama nuo 1 kub. m iki 5 kub. m, bauda sieks nuo 800 iki 2 000 Lt, jei daugiau nei 5 kub. m, tai – 10 000 Lt.
Buvo užsiminta ir apie biologinę kanalizaciją, kurią galima įsirengti maždaug už 6-10 tūkst. litų. Šiuo atveju reikia tik turėti, kur ją išleisti. Pavyzdžiui, ją galima nukreipti į melioracijos griovį. Tik jokiu būdu ne į lietaus kanalizaciją. Tiesa, ir tokios kanalizacijos nuotėkas turi teisę patikrinti aplinkos apsaugos specialistai.
R. Adomauskas pastebėjo, jog panašios problemos kaip Rudiliuose bręsta ir Palėvenėlėje bei Adomynėje, kur šiuo metu tiesiami tokie patys vandentiekio ir nuotėkų tinklai. Pabrangus statybų darbams, tų tinklų bus nutiesta mažiau, jie neapims didžiosios dalies gyvenviečių, žmonėms bus per brangu patiems prisijungti prie, pavyzdžiui, kitame kaimo gale nutiestų magistralinių tinklų. „Ar nebūtų geriau imti ir sutvarkyti pavyzdingai nors vienos gyvenvietės vandentiekio ir kanalizacijos sistemą?“ – retoriškai klausė aplinkosaugininkas.
Viskas pačių rankose
A. Audickas, iš esmės sutikdamas su rudiliečių mintimis, juos patikino, kad įgyvendinant buitinių nuotėkų valymo įrenginių ir vandentiekio bei nuotėkų tinklų rekonstrukcijos projektą jų gyvenvietėje, tikrai nebuvo lėšos vėjais paleistos. Reikėjo atsiskaityti už kiekvieną varžtelį. Pradžia tikrai nebloga. Bėda, kad gautų lėšų teužteko tik maždaug 1240 m vandentiekio ir maždaug 600 m nuotėkų tinklų nutiesti. Tie projektai yra rengiami pagal tam tikrą metodiką ir tvarką. Visgi įspūdis toks, kad jie kuriami ekspromtu (projektai dėl projektų). Vietiniai specialistai gal būtų padarę ir kitaip. Magistralinius tinklus tiesiančios įmonės purkštauja, kad nemontuos įvadų.
Rudiliečiai klausė, ar nebūtų galima jų gyvenvietėje pratęsti kanalizacijos trasos, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus? Anot R. Adomausko, gal galima būtų visa tai finansuoti iš rajono Tarybos aplinkosaugos fondo.
A. Audickas sakė, kad tikisi, jog antrasis darbų etapas Rudiliuose tikrai bus. Tačiau, reikalaudami gyvenimo kokybės, aktyvesni turėtų būti ir šio kaimo bendruomenės žmonės. Jie čia gyvena ir rajono valdžiai geriausiai gali išsakyti savo lūkesčius.
Susirinkimas baigtas dalykiškai. Šiandien turėtų į Rudilius atvykti UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ atstovas sudaryti nuotėkų išvežimo sutarčių su gyventojais. Kol kas vienoje iš gražiausių mūsų rajono gyvenviečių Europos modernu tik dvelkia. Rudiliečiai, atsikratydami buities nuotėkų, priversti pasikliauti išbandytais klasikiniais metodais. Didelių keblumų neturėtų kilti. Juolab kad bendruomenė šioms reikmėms turi savo traktorių ir statinę.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ