Praėjusį pirmadienį „Kupiškėnų mintims“ paskambino Aukštupėnų kaimo ūkininkas Jonas Raugalė ir pasibėdojo, kad jau trečia diena niekas neatvažiuoja pasiimti jo nugaišusios karvės.
Vyriškis piktinosi, kad rajono Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kritusio gyvulio neleidžia užkasti. Pasakę: „Pridenk antklode ir lauk, kol iš Rietavo atvažiuos speciali mašina ir išveš“. Supirkėjams, kurie pripjautus gyvulius mielai ima žvėrelių maistui, gaišenos irgi negalįs parduoti – negaus išmokų. Visa bėda, kad tas jų verslas yra ne visiškai legalus ir nežinia, kam jie ten tą gaišeną iš tikro naudoja.
„Ko verti įstatymai, jei jų nesilaikoma? Argi tiek turi gyvulys negyvas išgulėti lauke? Turiu ekskavatorių. Pats būčiau iškasęs duobę ir palaidojęs karvę. Gerai, kad krito ne per vasaros karščius. Tuomet nuo smarvės nežinia kur reikėtų bėgti“, – liejo apmaudą J. Raugalė.
Šiemet lygiai apie tokį pat įvykį „Kupiškėnų mintys“ rašė ir rugpjūčio 18 d. numeryje. Tuomet Virbališkių gyventoja Aldona Jusienė turėjo laukti irgi kelias dienas kol UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išveš kritusią jos karvutę.
Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas inspektorius Mindaugas Papuška papasakojo, kad spalio 26 d., penktadienį, buvo nuvykęs apžiūrėti negaluojančios J. Raugalės karvės. Gyvulys buvo traumuotas – kraujavo žarnynas. Šeštadienio ryte karvė rasta nugaišusi. Į Rietavą dėl gyvulio išvežimo jis paskambinęs pats asmeniškai šeštadienį. Jam buvo pasakyta, kad tuo klausimu perskambins. Skambučio nesulaukė. Spalio 29 d., pirmadienį, vėl ten paskambinus, atsakyta, jog karvę išveš rytoj, t.y. antradienį. Mat pirmadienį į Kupiškio pusę nevažiuoja jokia įmonės mašina. M. Papuškos nuomone, yra labai blogai, kad gyvūninės kilmės atliekų utilizavimo įmonė nedirba šeštadieniais ir sekmadieniais. Jo skambutis šeštadienį, matyt, buvo registruotas kaip pirmadienio pranešimas. Tad formaliai išeina taip, kad antradienį pasiimdama gaišeną Rietavo utilizavimo įmonė tarsi ir telpa į įstatymo nustatytą tvarką, pagal kurią kritusius galvijus būtina paimti per 24 val., t. y. per parą nuo pranešimo registracijos. Realiai žmogus šios paslaugos laukia ir nervinasi vos ne keturias paras!
M.Papuška pabrėžė, kad Lietuvoje daug tokių atvejų, kai nugaišę gyvuliai laiku neišvežami. Logiškai mąstant, vienintelė tokia utilizavimo įmonė tiesiog nėra pajėgi operatyviai susidoroti su užduotimi. Dėl pavienių pranešimų jai tikrai būtų nuostolinga siųsti brangius krovininius mercedesus iš vieno Lietuvos galo į kitą. Tik išimties atvejais, kai gyvulio lavonas (žiūrint ir kokio gyvulio) labai suiręs ir yra kokiame neprivažiuojamame užkampyje, vadovaujantis žmogiškumu, galima leisti jo liekanas užkasti savininko ar seniūnijos žemėje. Tačiau visuomet imamas mėginys kempinligės tyrimui. Verkiant reikia dar vienos panašios įmonės, kuri, pavyzdžiui, aptarnautų Aukštaitijos regioną. Apie tai jau kalbama ne pirmą kartą. Tačiau kol kas šis reikalas nejuda iš mirties taško. Tam reikia ne tik protingų sprendimų, bet ir milijardų jiems įgyvendinti.
M.Papuška patikino, kad ir „Kupiškėnų mintys“ su straipsniais, keliančiais šią problemą, tikrai pasiekia ir valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Kazimiero Lukausko darbo stalą.
Tad svarbu, kad žmonės netylėtų. Gal tada ir tų milijardų atsiras problemai greičiau spręsti.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ