Spalio 19-oji rajone buvo Lietuvai pagražinti draugijos diena. Ji prasidėjo šv. Mišiomis Kupiškio bažnyčioje. Pamaldų dalyviai pasuko ir į kapines pagerbti šios draugijos skyriui kone dešimtmetį vadovavusio Vido Vilimo atminimą.
Didelis būrys kupiškiečių ir svečių patraukė į miesto žaliąją erdvę, plytinčią tarp Kupos krantinės ir Kraštiečių mikrorajonų. Ten tikrai jau yra kuo pasigrožėti ir maloniai nusistebėti: prieš keletą metų talkininkų ir UAB “Kupiškio komunalininkas„ želdinių meistro Algirdo Gasiūno vadovaujamų nuolatinių ir viešiesiems darbams priimtų žmonių pasodintos pušaitės jau matyti ir iš toli, ir iš aukštai. Bet toje kelių hektarų teritorijoje yra plotas, įeisiantis į šalies istoriją. Tai Lietuvai pagražinti draugijos jubiliejinis parkas, užveistas 2001 metais – šios draugijos įkūrimo 80-mečio minėjimo proga.
Kodėl jam labiausiai tiko Kupiškio žemė, platesnio paaiškino ir nereikia – šiame mieste gimė, užaugo žinomiausias praėjusio šimtmečio Lietuvos miškininkas ir Lietuvai pagražinti draugijos steigimo vienas iš iniaciatorių Povilas Matulionis.
Draugijos 80-mečio metais šioje vietoje buvo tiek ir ąžuoliukų, tarp jų ir patriarcho P. Matulionio atminimui. Tarp sodintojų tada buvo ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Šio tauraus dvasininko jau nebėra tarp gyvųjų, o ąžuolaitis – iš jo lajų matyti – jau puikiai įsitvirtinęs. Tačiau renginio dalyviams buvo prie jo darbo – aptvėrė dailia tvorele, pritvirtino lentelę su monsinjoro žodžiais: “Gerumu ir gerais darbais mylėkime vienas kitą, o Tėvynę – dar labiau„.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ