Rugsėjo mėnesį Savivaldybė gavo valstybės remiamų būsto kreditų, teikiamų asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti, 270 tūkst. litų limitą 2007 m.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriuje pasidomėjome, kas turi teisę gauti valstybės paramą būstui įsigyti, ar daug žmonių tuo pasinaudoja. Taip pat pasiteiravome, ar daug kupiškėnų laukia eilėje socialinio būsto.
Pirkti būstą ir lįsti į skolą neskuba
Šio skyriaus vedėja Marijona Pečkuvienė informavo, kad šiemet kol kas dar niekas nepasinaudojo galimybe imti tokią paskolą būstui. Tuo besidominčių buvo. Tiesa, vienas iš interesantų žadėjo sugrįžti su realiais ketinimais.
Šiemet ši paskola paskirstyta dviem bankams: AB SEB Vilniaus bankui – 120 tūkst. litų ir AB „Parex“ bankui – 150 tūkst. litų. Norintys pasinaudoti tais kreditais, turėtų kreiptis į jų Savivaldybę, jei čia yra deklaravę gyvenamąją vietą, ir po to į nurodytus bankus, o būstą gali pirkti visoje Lietuvoje. Į valstybės paramą būstui įsigyti gali pretenduoti tie asmenys, kurie įsigija pirmąjį nuosavą būstą. Tačiau to dar ne gana. Tokių pretendentų grynosios metinės pajamos turėtų būti mažesnės nei 20 tūkst. litų, o disponuojamo turto (žemė, transporto priemonė, akcijos, santaupos ir pan.) vertė turėtų neperkopti 30 tūkst litų, jei kreditą ima 1 asmuo. Kai šia parama nori pasinaudoti 2-3 asmenų šeima, grynosios pajamos turėtų neviršyti 32 tūkst. litų, o turtas – 60 tūkst. litų, o 4 ir daugiau asmenų šeima – atitinkamai 40 tūkst litų ir 80 tūkst. litų.
Skyriaus vedėja sakė, kad bene aktyviausiai paskolos būstui imtos praėjusiais metais. Tąkart pavyko panaudoti beveik visą valstybės suteiktą kredito limitą – iš 360 tūkst. litų per HANSA banką buvo panaudota net 350 tūkst. litų. Tuomet kreditus pirmajam būstui ėmė 4 asmenys. Iš jų du įsigijo butus Kupiškyje, 1 Panevėžyje ir 1 – tiksliai pasakyti negalinti, bet pagal kredito dydį galima spėti, jog taip pat viename iš šalies didmiesčių.
2005 m. Savivaldybė šioms reikmėms buvo gavusi 340 tūkst. litų. Panaudota buvo tik 112 tūkst. litų suma. Vienas žmogus, įsigijo namą Kupiškyje.
Paklausus, kokių visgi lengvatų įgija asmenys, kurie ryžtasi pasinaudoti tais kreditais būstui įsigyti, M. Pečkuvienė paaiškino, kad tų kreditų palūkanos yra įprastos, kaip ir imant panašiems tikslams kitas paskolas. Tačiau yra ir keletas skirtumų. Lengvatos priklauso nuo šeimos dydžio. Jei paskolą paėmęs žmogus turi bent vieną nepilnametį vaiką, tai valstybė dengia 10 proc. jo sumos. Šios teisės nepraranda ir asmuo, kuris šeimą sukuria ir atžalų susilaukia praėjus keletui metų nuo kredito paėmimo dienos. Taip pat 20 proc. kredito sumos valstybė dengia toms šeimoms, kurios narys turi negalią. Priklausomai nuo pradinio įnašo, gali būti dengiama būsto draudimo suma. Yra dar visokių niuansų, kuriuos jau išaiškina kredito gavėjui konkretus bankas.
Valstybės parama būstui įsigyti dažniausiai pasinaudoja jaunos šeimos.
Socialinio būsto eilė juda lėtai
M.Pečkuvienė sakė, kad Savivaldybėje socialiniam būstui gauti šiuo metu yra penki sąrašai. Tai jaunų šeimų, kai abu sutuoktiniai yra iki 35 m. amžiaus. Pagal šį sąrašą buto eilėje laukia 24 asmenys. Šiemet 4 buvo suteiktas būstas Kupiškyje. Našlaičių ir likusių be tėvų globos sąraše – 2 žmonės. Šiemet kol kas nė vienas iš šios kategorijos asmenų būsto negavo. Neįgaliųjų eilėje būstui gauti – 18 asmenų. Šiemet trims, 1 mieste ir 2 kaime, buvo suteiktas gyvenamasis plotas. Bendrojoje eilėje socialinio būsto laukia 26 asmenys. Šiemet butą mieste gavo vienas. Dar yra penktasis sąrašas, į kurį gali būti įtraukti socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę pagerinti būstą. Tokių asmenų rajone kol kas nėra.
Pasak M. Pečkuvienės, nuo Naujųjų metų pretendentų gauti socialinį būstą sąrašus papildys ir asmenys, auginantys 3 ir daugiau vaikų.
Savivaldybei aprūpinti visus pretenduojančius gauti socialinį būstą sunku. Būsto plėtrai šiemet iš valstybės biudžeto buvo skirta 200 tūkst. litų. Nupirkti du butai. Dar vieną ketinama pirkti. Tik, pasak M. Pečkuvienės, labai sunkiai sekasi tai padaryti. Butų pasiūlos beveik nėra. Jų kainos Kupiškyje nepaprastai išaugo. Būna, kad ir 80-90 tūkst. litų paprašo. Laisvų butų Savivaldybė neturi. Nebent kam nors išvažiavus kitur gyventi ar atsisakius tarnybinio buto atsiranda rezervas socialiniam būstui. Tiesa, Savivaldybė mieste turi kelis butus be patogumų. Tačiau jiems reikia remonto. Valstybės skiriamų pinigų būstui pirkti tokioms reikmėms panaudoti negalima. Jau kirba minčių ir apie naujo gyvenamojo daugiabučio statybą. Tik Savivaldybė, anot skyriaus vedėjos, dėl lėšų stokos ant savo pečių tokių statybų negali užsikrauti. Gal išeitis būtų kooperuotis su verslininkais ar pan.
M. Pečkuvienė pastebėjo, kad gavę Savivaldybės butą, gyventojai labai dažnai jo netausoja, nesirūpina aplinka, šiukšlina.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ