Apie legioneliozę – ūminę užkrečiamąją ligą, pasireiškiančią karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau – kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos, inkstų bei nervų sistemos pakenkimu, daugiausia tautiečių bene pirmą kartą išgirdo 2004 m. Tų metų vasarą legioneliozės bakterijų buvo rasta viename Šiaulių viešbutyje, kur turėjo apsistoti Baltijos oro erdvę saugantys Danijos karinių oro pajėgų kariškiai.
Šiuo metu legioneliozė vis labiau plinta pasaulyje. Kasmet užregistruojama 3500-4500 ligos atvejų. Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro duomenimis 7,4 proc. suaugusių gyventojų turi antikūnus šiai infekcijai. Vadinasi šia liga yra kažkada persirgę net nežinodami to.
Šios ligos sukėlėjų pernai ir šiemet buvo aptikta ir Kupiškyje.
Gali kilti rimtų bėdų
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vedėjas Vincas Čelkis sakė, kad legionelių buvo rasta tikrinant apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus. Jie šiaip niekuo iš kitų neišsiskiria. Tokių tyrimo rezultatų gali pasitaikyti bet kurioje įmonėje ar įstaigoje. Šio centro skyriaus vadovas apgailestauja, kad patikrinti vandenį, ar jame nėra legionelių, jų galimybės yra ribotos. Tikrinami tik svarbiausi objektai. Tyrimas kainuoja apie 90 Lt, vandenį reikia vežti tirti į Vilnių. Anot V. Čelkio, šiemet Kupiškio vandentiekio viename litre karšto vandens buvo rasta 16 tūkst. tų mikroorganizmų. Sostinės mikrobiologų nuomone, tai jau nemažas kiekis. Tad rajonas gali netrukus susidurti su rimtomis problemomis. Žinoma, jei pro pirštus bus žiūrima į higienos normų paisymą.
Pašnekovas, remdamasis legioneliozės diagnostikos, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinėmis rekomendacijomis, paaiškino, kad ligos sukėlėjas yra Legionellaceae šeimos lazdelės, augančios mitybinėse terpėse, turinčiose cisteino ir geležies jonų, mielių ekstrakto, esant 25-45 C temperatūrai. Europoje legioneliozę 93,9 proc. atvejų sukelia L.pneumophila (plaučių legionelė).
Pirmą kartą šis susirgimas pasireiškė 1976 m. Tarp Filadelfijos viešbutyje vykusio Amerikos legionierių suvažiavimo dalyvių išplito neaiškios kilmės plaučių uždegimas. Susirgo 221 asmuo, iš kurių 15,4 proc. mirė.
Kur gyvena legionelės?
Legionelių randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų vandenyje, kai kurių pirmuonių organizmuose, vandens saugykloje, dirvožemyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Daugėjant kondicionavimo įrangos, vandens baseinų, sūkurinių vonių bei kitos vandens įrangos buityje, didėja ir galimybės legionelėms plisti.
Palankiausia vandens temperatūra joms daugintis – 20-45 C. Žemesnėje nei 20 C ir aukštesnėje nei 60 C legionelės nesidaugina.
Daugėja plaučių uždegimų
Mokslininkai nustatė, kad legionelių rūšys industrinėse šalyse gali sukelti 2-16 proc. visų plaučių uždegimų. Legionelinė infekcija labiausiai tikėtina sunkių plaučių uždegimų atvejais. Mirtingumas šiais atvejais siekia 14-37 proc. visų atvejų. Legionelės yra antra iš keturių dažniausių plaučių uždegimo priežasčių. V. Čelkis sakė, kad ligų diagnostika mūsų šalyje gana prasta. Susirgus paprastai kišami žmogui antibiotikai, užuot atlikus mikrobiologinius tyrimus ir nustačius, kokiems vaistams atsparūs rasti sergančio žmogaus organizme ligos sukėlėjai, o kokiais galima juos sunaikinti. Tad gydytojai, ypač susidūrę su labai sunkiais, netipiškai plaučių uždegimo atvejais, turėtų pagalvoti, ar dėl to tik nebus kaltos legionelės.
Atlikus mokslinius tyrimus Lietuvoje, L. pneumofila aptikta mėsos kombinatų vandens sistemose bei kompresorių aušinimo vandenyje, taip pat vienos ligoninės Hemodializės skyriaus vandens filtrų nuoplovose.
Mūsų šalyje pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis nustatytas 1985 m.
Šia liga labiausiai serga 50-65 m. asmenys, dažniau vyrai. Ligonis epidemiologiškai aplinkiniams nepavojingas.
Kaip išvengti?
Kaip šios ligos paplitimo išvengti, pavyzdžiui, viešbučiuose? Pasak V. Čelkio, karštas vanduo turi sistemoje cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50-60 C. Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25 C. Laisvuose kambariuose dušų čiaupai turi būti bent vieną kartą per savaitę atsukami kelioms minutėms. Būtina valyti dušus, dušų galvutes, kad nesikauptų nuosėdos. Vandens filtrai turi būti valomi ir dezinfekuojami kas 1-3 mėnesius. Reikia nuolat apžiūrėti, kad karšto vandens talpyklos, aušinimo bokštai ir vamzdžiai ir visos jų dangos būtų nesugadintos ir tvirtos. Kartą per metus būtina apžiūrėti ir dezinfekuoti bei valyti nuo nešvarumų ir nuosėdų šalto vandens talpyklas.
Kaip prižiūrėti vandens sistemą?
V. Čelkys sakė, jog legioneliozės profilaktikos esmė – legionelių rezervuaro paieškos ir kenksmingumo pašalinimas terminiu ar cheminiu būdu. Šios ligos priežastis gali būti legionelėmis užkrėsti vandens šaltiniai viešbučiuose, ligoninėse, pramonės įmonėse ir kt. Šių mikroorganizmų galima aptikti šalto ir karšto vandens sistemose, gydomosiose voniose, gydomajame purve, oro drėkintuvuose, vandens valymo įrenginiuose.
Objektuose, kur yra potencialių legioneliozės rizikos veiksnių, privaloma paskirtį asmenį, atsakingą už legioneliozės kontrolę.
Skyriaus vedėjas apgailestavo, kad rajone yra daug įmonių ir įstaigų, kur vandens kokybe, vandens tiekimo įrenginių būkle nelabai kas rūpinasi. Daugiau iniciatyvos turėtų parodyti ir patys daugiabučių gyventojai, įstaigų vadovai. Ne kartą tenka išgirsti, kad iš karšto vandens čiaupo bėga vos drungnas vandenėlis, kai jo temperatūrą privalu palaikyti ne žemesnę kaip 50-60 C. Dažnai po atostogų ar pasibaigus vasaros sezonui žmonės taupydami nenuleidžia sistemoje užsistovėjusio vandens, nepraplauna karštu vandeniu boilerių. Visa tai – gera terpė užsikrėsti legionelioze, kuri plinta įkvėpus į plaučius vandens garų, užkrėstų tos ligos sukėlėjais, tarkim, maudantis duše.
V. Čelkis paragino gyventojus buityje labiau paisyti higienos normų, domėtis kasdien naudojamo vandens kokybe.
Kupiškio butų ūkio ir vandentiekio direktorius Albertas Audickas patikino, kad jų eksploatuojamame vandentiekio tinkle tikrai legionelių nebuvo rasta. Vandentiekio tinklai yra valomi pagal specialią programą pavasarį ir rudenį. Naudojamas sertifikuotas natriohipochloridas. Vanduo tiriamas kaip reikalauja higienos normos – kartą per ketvirtį. Be to, vandens kokybę iš anksto neperspėjusi kaskart patikrina rajono Maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieš rugsėjį imami rajono mokyklų naudojamo vandens mėginiai.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ