Seniai žinoma tiesa, kad nereikia veltis į šeimos ginčus, nes visais atvejais pats liksi labiausiais kaltas. Matyt, panašiai galima kalbėti ir apie kaimynų konfliktus. Dažniausiai kažkiek kaltos ir kažkiek teisios būna abi pusės, todėl išsiaiškinti objektyvią tiesą paprastai yra labai sunku.
Šį kartą vienu iš kaimynų konfliktų nutarėme pasidomėti, nes į redakciją kreipėsi moteris, kuri patyrė jau atvirą agresiją ir jai atrodo, kad pagalbos iš niekur nebegali susilaukti.
Noriūnai nėra pats ramiausias rajono kampelis. Nors kažkokiais supergarsiais įvykiais pastaruoju metu jis ir negarsėja, bet pasikalbėjus su šnekesniais noriūniečiais atrodo, kad įtampos židinių čia esama ne taip jau mažai. Šį kartą į Noriūnus mus pakvietė laiškas apie iš pirmo žvilgsnio banalią istoriją – kaimynų tarpusavio nesutarimus.
“Mokytojų„ namo bėdos
Melioratorių gatvėje yra namas, pažymėtas 14 – uoju numeriu. Kažkada čia gyveno Noriūnų mokyklos mokytojai, todėl iki šiol jis tebevadinamas mokytojų namu, nors dabar čia gyvena labai margas kontingentas ir visai ne mokytojiškos aistros kunkuliuoje jo butuose ir laiptų aikštelėse.
Keturiolika metų šio namo antrajame aukšte gyvena Stanislava Tarvydienė, kuriai jau septyniasdešimt treji. Ji mums parašė, o vėliau ir papasakojo tokią istoriją.
Prieš trejus ar ketverius metus pirmame aukšte apsigyveno Svajonės Karaliūnienės šeima. Vėliau prisiglaudė ir iki šiol tebegyvena jos sugyventinis Valdas Kirda. Šiame bute nuolat vyksta išgertuvės, triukšmaujama. Prie namo ir aplinkos tvarkymo ši šeima neprisideda – atvirkščiai, po išgertuvių laiptinė ir prie jos esanti namo aplinka būna apdergta, prišiukšlinta.
Girtas kaimynas veržėsi į butą
S. Tarvydienės kantrybės taurę perpildė incidentas, įvykęs praėjusio šeštadienio vakare. Tą vakarą apie 20 valandą moteris grįžo iš bulviakasio ir prisėdo kambaryje pailsėti. Po keletos minučių pasigirdo smarkus beldimas į duris ir vidun ėmė brautis S. Karaliūnienės sugyventinis, kuris, S. Tarvydienės ir kai kurių kaimynų, net nėra registruotas šiame name. Vyriškis užsipuolė pagyvenusią moterį visokiais keiksmais ir ėmė grasinti, kad numes ją nuo laiptų.
S. Tarvydienė ne juokais išsigando. Ji prieš save matė agresyvų pagėrusį vyriškį, kuris įtūžio metu galėjo bet ką padaryti. Taip jau bent atrodė užpultai moteriškei. Kai paskutinėmis jėgomis ji išstūmė įsibrovėlį į laiptinę, atsitiktinai konfliktą pamatė kaimynas Simonas Sidabras. S. Tarvydienės nuomone, jei ne laiku pasirodęs kaimynas, incidentas būtų pasibaigęs kur kas liūdniau.
Tuo moters nelaimės nesibaigė. Kitą dieną po incidento ji apstulbo pamačiusi, kad yra suniokoti po langais puoselėti gėlynai. S. Tarvydienė net neabejoja, kad tai dar viena kaimynų ataka prieš ją.
“Mokytojų„ namo gyventoja sakė, kad ji nebegali pasitikėti ir valdžios tarnybomis, nes S. Karaliūnienė pykčio apimta jai prasitarė žinanti, kad S. Tarvydienė kreipėsi į seniūniją prašydama pagalbos. Moteris prašė nesakyti, kad ji pasidalijo savo bėdomis, bet agresyvi kaimynė apie močiutės vizitą į seniūniją iš karto sužinojo.
Už kaimyninių problemų paviešimą S. Karaliūnienė sakė keršysianti. Dabar S. Tarvydienė jau ėmė bijoti gyventi tame name.
S. Sidabras – auksas
S. Tarvydienės kaimynas Simonas Sidabras, anksčiau dirbęs policijoje, atsitiktinai pasirodė konflikto vietoje ir išgelbėjo močiutę nuo supykusio kaimyno. Tiesiog auksas, o ne žmogus tas S. Sidabras, apgynęs kaimynę nuo įsisiautėjusio vyriškio ir viešai nebijantis dėstyti savo nuomonės ir pozicijos.
Jis “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad eidamas pro šalį išgirdo ne triukšmą – laiptinėje vyko tikras karas. S. Sidabras įėjęs į laiptinę pamatė, kad kaimynę užpuolęs neregistruotas namo gyventojas yra “gatavas„, ir vos beapverčia liežuvį. Buvusiam policininkui šiaip taip pavyko sutramdyti įsisiautėjusį pilietį.
Kažkada S. Sidabrui teko dirbti su nepilnamečiais. Jis sakė, kad jau tada triukšmadarys buvo gerai žinomas nepilnamečių inspekcijai. Laikas bėgo, bet žmogaus įpročiai nepasikeitė.
S. Sidabras išsakė ne tik savo, bet ir kitų namo gyventojų nuostabą dėl Savivaldybės vykdomos politikos. Daugybę metų namo gyventojai gyveno ramiai, puikiai tarpusavyje sutartami. Staiga valdininkai sugalvoja atkelti socialinės rizikos šeimą. Kokiu tikslu – gal kad normalus gyvenimas visiems pasibaigtų?
Prie durų atsirado žmogaus išmatos
Mums besikalbant su S. Sidabru, atėjo S. Tarvydienė persimainiusiu veidu. Ji nutarė susitvarkyti ir išsiplauti savo laiptinę. Pakėlusi prie durų patiestą kilimėlį, jį ten aptiko tikrų tikriausią žmogaus kaką. Netrukus įsitikinome, kad tai tiesa – ir kilimėlis, ir grindys buvo išteplioti smirdančia mase.
Žinoma, niekas S. Tarvydienės nebeįtikins, kad tai ne kaimynų kerštas, nors jokių įrodymų moteris neturi.
Tuo tarpu kalbantis su aplinkiniais buvo galima susidaryti nuomonę, kad taip negražiai pasielgė visai ne kaimynai, nors ir tam įrodymų nėra.
S. Karaliūnienė nepatenkinta kaimyne
Visomis nuodėmėmis apkaltinta S. Karaliūnienė nenori sutikti su pretenzijomis jai. Jauna moteris, auginanti keturis vaikus, sakė, kad S. Tarvydienė yra labai konfliktiška asmenybė. Ji kabinėjasi prie vaikų. Vaiko iš laiptinės pas juos atėjusius draugus. S. Karaliūnienė tvirtino, kad net yra pagvusi kaimynę jos laikraščius vagiančią.
S. Karaliūnienė neneigė, kad jos sugyventinis išgeria, bet kategoriškai nenorėjo sutikti, kad namuose triukšmaujama ir trukdoma kaimynams.
Tą incidentą, kai jos sugyventinis užsipuolė kaimynę, ji vertina rezervuotai. Sugyventinis yra impulsyvus. Jam nereikėjo eiti aiškintis santykių. Bet juk nieko blogo jis nepadarė. Po incidento S. Karaliūnienė pamatė suniokotą darželį ir pamanė, kad tas darbas bus suverstas jos šeimynai. Taip ir atsitiko. Ji kategoriškai atmeta tokius kaltinimus.
Ką daryti – nežinia
Seniūnijos darbuotoja, dirbanti su socialinės rizikos šeimomis Jolanta Montvydienė, pasakojo, kad S. Karaliūnienės šeima yra socialinės rizikos šeima. Mama ne visada tinkamai pasirūpina vaikais, yra kai kurių vaikų auklėjimo problemų. Toje šeimoje lankomasi, dirbamas socialinis darbas.
Kalbėdama apie šį incidentą J. Montvydienė sakė, kad, matyt, ne visai teisios yra abi konfliktuojančios pusės. Paklausta, kaip išspręsti tą problemą, J. Montvydienė sakė, kad sunku rasti receptą. Tuo turėtų užsiimti policija.
Policija tuo ir užsiėmė. Pareigūnai buvo atvykę pas konfliktuojančius kaimynus, aiškinosi situaciją ir taikys kažkokias sankcijas.
Taisyklių reikia paisyti
Noriūnų seniūnas Algirdas Navickas, kuris irgi aiškinosi kaimynų konfliktą, sakė, kad mažyčiai incidentai ten prasidėjo jau ne dabar. Namo senbuviai nori, kad naujai atsikėlę žmonės prisitaikytų prie seniai sukurtų gyvenimo taisyklių.
Atsikėlusi socialinės rizikos šeima, matyt, gyvena kiek kitaip. Tai ir sukelia konfliktus. Seniūnui labiausiai rūpi, kaip užgesinti tą gaisrą, nors jis ir supranta, kad greitai to padaryti nepavyks. Jis žada tam namui skirti padidintą dėmesį ir padėti žmonėms nuleisti garą, nes, neužgesinus konflikto židinio, gali įsiplieksti kur kas didesnis gaisras.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS