“Kupiškėnų mintys„ dar pernai rašė apie rajono Technologijos ir verslo mokyklos vadovų ir dirbančiųjų susirūpinimą dėl ateities. Jau seniai sklando kalbos, kad gali būti perduotos tos mokyklos steigėjo funkcijos rajono Savivaldybės tarybai. Šiuo metu aistros dėl mokyklos ateities užvirė iš naujo.
Tos naujos aistros pakilo tada, kai gegužės mėnesį Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė atsiuntė raštą rajono merui Jonui Jaručiui dėl Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos steigėjo funkcijų perdavimo rajono Tarybai.
Rašte informuojama, kad yra numatyta parengti Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymo decentralizavimo programos projektą ir pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Pagal šį projektą, dalies profesinių mokyklų steigėjo funkcijas ministerija perduos savivaldybėms.
Taip pat ministrė rašo mananti, kad Savivaldybės tarybai perėmus profesinio mokymo įstaigos steigėjo funkcijas, pagerėtų jos valdymas, padidėtų veiklos efektyvumas, būtų racionaliau planuojamas profesinio mokymo programų rengimas. Raštas baigiamas siūlymu pritarti ministerijos planams mokyklos steigėjo funkcijas perduoti Savivaldybei.
Į tą ministerijos raštą mokyklos vadovybė ir rajono vadovybė sureagavo skirtingai.
Po Tarybos posėdžio, kuriame daugumos jos narių balsais buvo pritarta ministerijos siūlymui mokyklos steigėjo funkcijas perduoti Savivaldybės tarybai, pasikalbėjome su minimos mokyklos direktoriumi Bronislovu Rimkumi ir rajono meru Jonu Jaručiu.
Direktoriaus balsas į dangų nėjo
B. Rimkus “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad tai yra senas klausimas, kurį prieš trejus ar ketverius metus inspiravo tuometinis rajono meras Leonas Apšega, padedant kai kuriems ministerijos valdininkams.
Direktorius dėstė, kad dabar į tą procesą įsijungė ir ministrė, kuri paklausė Savivaldybės, ar ji norėtų mokyklą perimti į savo pavaldumą. “Tai visai normalu, bet juk yra rajono galvos, kurios privalo galvoti prieš priimdamos sprendimą, išsiaiškinti situaciją, ją visapusiškai išanalizuoti ir tik tada priimti sprendimą„- svarstė B. Rimkus.
Direktoriui slogų įspūdį paliko tai, kaip šis klausimas buvo aptariamas Tarybos posėdyje. Jis sakė, kad net nebuvo pakviestas į posėdį, nors tokiu atveju, kai svarstomi mokyklos klausimai, vadovas turi dalyvauti. Direktorius atėjo savo iniciatyva, kad kam nors nepasirodytų, jog jis ignoruoja Tarybą. Nepaisant to, meras jam nenorėjo leisti pasisakyti. Tik kažkam iš Tarybos narių sugėdinus B. Rimkui buvo suteiktas žodis. Direktorius apgailestavo, kad vos spėjęs tarti įžanginį žodį, buvo nutrauktas. Taip ir negalėjęs Tarybos nariams paaiškinti, kokia tikrai yra situacija. Jo nuomone, taip buvo paniekintas visas mokyklos kolektyvas ir jis pats.
B. Rimkui nesuprantama yra ir tai, kad apie ministrės raštą jis sužinojo tik prieš pat posėdį, nors su meru mokyklos klausimais kalbėjosi kokius keturis ar penkis kartus. Jam pasirodė, kad informacija buvo slepiama nuo mokyklos bendruomenės ir jos vadovo. Direktorius sakė norėjęs merui įrodyti, kad mokyklai yra naudinga tapti viešąja įstaiga, kurios valdyme galėtų dalyvauti įvairios asocijuotos institucijos, tarp jų ir Savivaldybė bei kelios ministerijos. Tada sprendimus priiminėtų ne vienas direktorius, o visų valdyme dalyvaujančių institucijų atstovai. B. Rimkaus nuomone, tai būtų pats pažangiausias mokyklos valdymas. Be to, visos mokyklos valdyme galinčios dalyvauti institucijos galėtų prisidėti prie mokyklos išlaikymo.
Mokyklai ministerija pasiūlė rengti projektą regioniniam statybininkų rengimo centrui įkūrti. Dėl to direktorius taip pat norėjo gauti mero pritarimą, nes toks mero raštas darytų projektą solidesnį. Be to, mokykloje galėtų būti organizuojamas suaugusiųjų mokymas, kuriam kolektyvas yra pasiruošęs nors ir šiandien. Pasak direktoriaus, į visus pasiūlymus meras atsakinėjo aptakiomis frazėmis: “nežinau„, “galvosim„, “tarsimės„… B. Rimkų privertė suklusti ir kelis kartus mero ištarti žodžiai: “Taip nebebus, kaip buvo„. Jis taip ir nesuprato, kas ir kaip bus. Direktorius tuos žodžius suprato kaip kažkokį grasinimą. Įkyriai lįsdamas su savo pasiūlymais B.Rimkus pagaliau sulaukė ir tiesaus mero atsakymo, kad jis nori valdyti. Tada prašymai ir įtikinėjimai baigėsi.
Direktorius pokalbio su “Kupiškėnų mintimis„ metu atrodė išties susijaudinęs ir susirūpinęs mokyklos ateitimi. Jis sakė, kad priiminėti sprendimu, liečiančius apie tūkstančio mokykloje dirbančių ir besimokančių žmonių likimą, be jokio rimto svarstymo, yra tiesiog baisu. Kolektyvas yra sunervintas. Niekas nežino, ar turės darbo. Rankos tiesiog nusviro.
Nenori rajoninio pavaldumo
Paklaustas, kodėl mokykla nori būtinai tapti viešąja įstaiga, B. Rimkus sakė, kad ir tokiu atveju nereikėtų laukti kažkokio staigaus ir ryškaus pagerėjimo, bet esminių pokyčių visgi būtų, nes mokyklos valdyme dalyvautų galingos įvairių gamybos sričių turtingos darbdavių struktūros.
Jei mokykla taptų pavaldi tik rajonui, Savivaldybės vadovai irgi gali įkurti viešąją įstaigą, bet jos valdyme dalyvaus tik rajoninės struktūros, esančios po mero padeliu. Direktorius sakė žinąs, kaip gyvena tos rajoninės įstaigos ir kokie daugeliu atvejų yra liūdni jų darbo rezultatai. Tokiu būdu tik būtų uždėta regimybės kaukė, kad kažkas padaryta geriau. Iš esmės niekas nepasikeistų.
Direktoriaus nuomone, jei mokykla taptų pavaldi rajonui, visam rajonui būtų padaryta žala. Dabar mokykla kuria du projektus. Vienas – dėl naujos infrastruktūros sukūrimo – jau yra įgyvendinamas. Šio projekto vertė siekia beveik du su puse milijono litų. Pinigai jau yra skirti. Projektas kitų metų gegužės mėnesį turėtų būti įgyvendintas. Tokiu būdu būtų sukurta nauja šiuolaikinė infrastruktūra žemės ūkio specialistams, statybininkams, virėjams ir barmenams ruošti. B. Rimkus mano, kad mokyklos steigėjo statusą perdavus Savivaldybei, tas projektas būtų sužlugdytas.
Kitas projektas – statybininkų rengimo centro įkūrimas mokyklos bazėje. Pasak direktoriaus, įgyvendinus šitą projektą, kiekvienais metais į Kupiškį suvažiuotų mokytis apie tūkstantį moksleivių iš visos Lietuvos Šiaurės – Rytų regiono. Tuo pačiu mokiniai atvežtų į rajoną ir pinigų, nekalbant apie tai, jog projektui įgyvendinti reikia milijoninių lėšų, kurios dabar yra nebe taip sunkiai pasiekiamos. Dabar, kai nebeaiški mokyklos ateitis, kas gi benorės kurti tuos projektus ir dirbti.
Direktorius sakė, kad jis ir toliau dės visas pastangas, kad mokykla neliktų tik rajoninio pavaldumo, o po tokio, jo muomone, nekompetentingo mokyklos ateities svarstymo Taryboje meras turėtų tiesiog atsistatydinti. Tai buvo pirmas viešai išgirstas raginimas atsistatydinti rajono merui.
Decentralizacija pasiekė ir profesines mokyklas
Meras J. Jarutis šią situaciją vertina kitaip nei B. Rimkus. Jis “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas pritarti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui Technologijos ir verslo mokyklos steigėjo funkcijas perduoti Savivaldybės tarybai. Ministerija siūlo, kad visų Lietuvos profesinių mokyklų steigėjų funkcijos turėtų pereiti savivaldybėms. Mūsų rajone esanti mokykla neturėtų būti išimtis. Seniai Savivaldybės bei jos Švietimo ir kultūros skyriaus požiūris buvo toks, kad visos rajono švietimo įstaigos turėtų būti vienose rankose. Taip galėtume lengviau išspręsti nemažai klausimų. Jei Savivaldybė taptų mokyklos steigėja, tai čia galėtų būti įsteigta technologijų gimnazija. Jokių asmeninių interesų Savivaldybė tikrai neturi. Niekas neturi tikslo rekonstruoti mokyklos dėl kažkokių ambicijų.
Diskusijos dėl mokyklos pavaldumo vyksta jau seniai, bet anksčiau buvo kiek kitokia Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija. Dabar ministerija davė ženklą, kad norėtų buvusią sistemą reformuoti, todėl Taryba ir davė sutikimą taip padaryti.
Paklaustas, kodėl kol kas nepritariama viešosios įstaigos modeliui, J. Jarutis sakė, kad gali būti, jog ateityje išsirutulios būtent toks modelis, bet, visų pirma, reikia ištirti situaciją ir išsiaiškinti, ar tai reikalinga verslui, kitiems subjektams. Steigėjo funkcijų perdavimas Savivaldybei tikrai neužkerta kelio viešosios įstaigos kūrimui.
Jeigu situacija klostysis taip, kaip numato ir siūlo ministerija bei pritarė Taryba, mokyklos steigėjo funkcijas savivaldybė perims tik nuo kitų metų. Visų pirma, turėtų būti Vyriausybės sprendimas, o vėliau sudaromos sutartys, perdavimo aktai ir kiti dokumentai.
“Kupiškėnų mintys„ pasiteiravo, ar merui nekyla abejonių dėl mokyklos finansavimo, nors dabar ministrė R. Žakaitienė ir pasižada, kad lėšos mokyklai išlaikyti bus perduotos savivaldybei. J. Jarutis sakė, kad dėl nieko negali būti visiškai tikras. Juk tiek Lietuvos, tiek rajono biudžetas yra tvirtinamas metams. Tačiau meras mano, kad Vyriausybė neturėtų primesti Savivaldybei realiai neįgyvendinamo dalyko. Jis sakė, kad prieš pasirašant sutartį bus dar kartą atidžiai išstudijuotos visos galimybės ir perspektyvos. Jei jų pasirodys per mažai, gal sutarties ir nereikės pasirašyti.
Pasak mero, dabar vyksta decentralizacijos procesai ir jie duoda naudos. Jis prisiminė, kad iš Apskrities Savivaldybei perėmus Žemės ūkio skyrių, situacija šioje srityje pagerėjo. Technologijos ir verslo mokykla seniai jau ėjo iš rankų į rankas, o pagal Savivaldos įstatymą visos švietimo įstaigos, esančios Savivaldybės teritorijoje jai turi priklausyti. Tuo keliu ir pasuko Švietimo ir mokslo ministerija, o Taryba pritarė tokiam žingsniui.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS