Dar nespėjus aprimti politinėms aistroms besidalinant valdžią savivaldybėse, naujienų agentūrose šmėkštelėjo informacija apie gegužės 10-12 dienomis Vilniuje rengiamą tarptautinę konferenciją “Vertybės ir politika”. Suintrigavo pavadinimas ir dalyviai – nuo Lietuvos valstybės vadovų, Katalikų bažnyčios hierarchų, Europos Parlamento ir Lietuvos Seimo narių, žurnalistų, nevyriausybinių, jaunimo organizacijų atstovų iki politinių partijų lyderių. Konferencijos sumanytoja ir rengėja – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.
Jei skirta ne visiems, greit bus ir ne mums
Kasdien be gailesčio globalėjančiame pasaulyje, skęstančiame informacijos vandenyne iš tiesų darosi problema būti išgirstam. O dar kalbėti apie politiką, vertybes… Rodos, jau tiek diskutuota, svarstyta. Ir vis dėl to, išgirsti buvo verta. Jau vien todėl, kad pagrindinis leitmotyvas nuskambėjo ŽMOGUS. Buvo iškeltas pagrindinis tikslas sukurti tokią Europą, kuri visų pirma matytų ne pliką ekonomiką, energetiką, o žmones, tai yra mus. Kad už tų sienų kuriami įstatymai, nutarimai būtų paremti žmogiškuoju principu.
Ar bus išgirsti balsai tų, kuriems ne vis vien, kur eina Europa, kur gi keliaujame ir mes kartu su ja? Ar dabartinė ES kryptis veda į bendrąjį gėrį? Apskritai kas tai yra gėris? Ar dar nepamiršome šios sąvokos? Ar kuriamos vertybės visiems žmonėms? Nes jei šios vertybės bus skirtos ne visiems, tai greit bus ir ne mums. Kaip sukurti tuos bendrus namus Europoje, kuriuose vietos užtektų ir senam, ir silpnam, kur saugiai jaustųsi kiekvienas didelės šeimynos narys. Tokiai dr. L. Andrikienės vizijai palaikyti, apie tai diskutuoti ir susirinko kolegos bei draugai iš senosios Europos. Sudėtinga būtų visus garbius svečius išvardinti, o ir tikslas šio rašinio kitas. Visų pasisakymai buvo tokie nuoširdūs ir išsamūs, kad konferencijos medžiagą žadama išleisti atskiru leidiniu, kuris, tikėkimės, pasieks ir tolimesnius Lietuvos regionus. Dabar tiesiog apie tai, kas labiausiai įsirėžė atmintin.
Krikščionybė – kaip civilizacijos fermentas
Atidžiai konferencijos darbą stebėjęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis savo pasisakyme akcentavo sveiko balanso tarp dvasinės ir materialios dimensijų svarbą, krikščionybės vietą pasaulyje, kuri dažnai beatliekanti tik istorinį, o ne pamatinį vaidmenį. Kardinolas, akcentavo ir laisvės sąvokos iškraipymą. “Laisvė kaip vertybė yra viena – tai prigimtinė žmogaus laisvė, nereikia išradinėti vis naujų laisvių” – sakė kardinolas.
Kaip, kiek ir kodėl turi diskutuoti Europos Parlamento nariai su bažnyčių atstovais kuriant ES stuburą, Konstituciją, rūpėjo ir vyskupui William Kenney, monsinjorui Noel Treanor (Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) generaliniam sekretoriui ), ir, be abejo, Lietuvos dvasiškiams – monsinjorui Gintarui Grušui, vyskupui Rimantui Norvilai, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Kas mes esame? – retoriškai klausė Mario Mauro, Europos Parlamento viceprezidentas, savo temperamentingame pasisakyme. Ar atsakysime Europos Konstitucijoje į klausimus – kas mes esame ir kuo mes tikime? Christopher Beazley, EP narys iš Jungtinės karalystės, siūlė pažvelgti į krikščioniškąjį paveldą naujai, peržiūrėti švietimo programas, net ir šeimos vietą bei reikšmę. “Prioritetas šiandien turėtų būti švietimas, o vertybės perduodamos iš kartos į kartą, sakė parlamentaras, pabrėžęs, kad naujo garbės kodekso išradinėti nebereikia. Garbės kodeksas – tie patys 10 Dievo įsakymų. Atrodytų, nieko nėra paprasčiau, tik 10 labai visiems suprantamų, fundamentalių žmogiškų taisyklių. Tik ar dar atsimename jas, ar laikomės?
Svarbiausias žodelis IR
Pasitikėjimo partijomis reitingams katastrofiškai krintant, nelengva gretinti politiką su vertybėmis. Tuo labiau, kad vertybė savaime ir išlieka vertybe, ji nepaklūsta partiniams interesams ar kurio nors iš vadų autoritetui. Tai yra žymiai stipriau. Lojalumas, atsakomybė, skaidrumas. Šios sąvokos pažįstamos Europos Parlamente, tik, deja, dažnai pamirštamos.
Žodis ir veiksmas. Vertybės ir politika. Žodelyčio “ir” magišką reikšmę, kuri galėtų būti dvi puses jungiančiuoju tiltu, pastebėjo Per Stenmarck, R. Šumano fondo valdybos narys ir iždininkas Liuksemburge. Jis pamatines Europos vertybes – pagarbą ir toleranciją – pasiūlė susieti su antikorupcija ir skaidrumu. Šalia visų kitų vertybių – būti drąsiais politikais.Čia svečias kaip drąsų politinį sprendimą paminėjo mūsų Kovo 11 – osis aktą. Susirinkusieji buvo palyginti su dvasios piligrimais, atvykusiais į Vilnių, vis labiau panašėjantį į Europos sostinę. Konferencijoje atgarsio sulaukė ir mintis, jog neišvengiamai reikalinga iš naujo sustiprinti pasitikėjimą savimi ir savo bendraminčiais, o žodžius įkvėpti realiems veiksmams. Nes, kaip taikliai pastebėjo Andrius Navickas, internetinio dienraščio Bernardinai.lt redaktorius, tuščios deklaracijos nieko nevertos, jos tik priverčia jaustis nepatogiai…
Kiek vaikų turėjo Poncijus Pilotas?
Tėvynainių pasisakymai buvo ne mažiau emocionalūs, kritiški ir savikritiški. Internetinio portalo Lrytas.lt redaktoriui Rimvydui Valatkai rengti tokiu pavadinimu konferenciją Lietuvoje pasirodė makabriška. Skaičiusių R. Valatkos komentarus apie paskutiniąsias valdžios “jungtuves” po savivaldos rinkimų, neturėtų stebinti pesimistinės gaidos, kad, ko gero, jau išgyvename vertybių pabaigą. Gal tik svečiams buvo sunkiau suvokti, kodėl, anot R.Valatkos, pakaruoklio namuose apie virvę nekalbama .
Seimo narės Vilijos Aleknaitės–Abramikienės pasisakymas buvo moteriškai jausmingas ir įtikinantis. Retorinis klausimas, ko šiandien labiausiai bijo Europos Parlamentas, su atsakymu – Jėzaus, sulaukė reikiamo efekto. Tiesos bijo ne tik Europos Parlamente. Ji nepatogi daugeliui. Žvelgiant į politikus, anot p.Vilijos, tampa akivaizdu, kad Jėzus neturėjo vaikų. Užtat kiek daug palikuonių turėjo Poncijus Pilotas…
Palinkėjusi garbiems politikams atrasti išminties nebekovoti su Jėzumi, idant netaptume obskurantiška vartotojų minia, pasisakymą baigė optimistine gaida, akcentuodama, jog šviesia ateitimi ji tiki, tiki kilnia senąja Europa.
Ir iš tiesų esame kelyje, tiksliau, dar tik kelio pradžioje, kuriant Europos narių bendruomenę.
Ir aš noriu tikėti senąja Europa. O jūs ?
——-
Autorius: Nomeda SIMĖNIENĖ