Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji rajono Savivaldybės taryba išrinko visus tris pagrindinius rajono valdžios vyrus – merą, jo pavaduotoją ir administracijos direktorių. Jais tapo Jonas Jarutis, Aidas Mikėnas ir Žilvinas Aukštikalnis.
Jei kas nors ir tikėjosi kokių nors valdžios rinkimų netikėtumų, tam teko nusivilti. Procedūra vyko ilgai, nuobodžiai, bet užtikrintai. Išrinkti buvo tie, dėl kurių senokai viskas buvo sutarta ir suderinta.
Koalicija pirmąjį išbandymą atlaikė
Netrukus po rinkimų Valstiečių liaudininkų sąjunga (gavo devynias vietas Taryboje), Darbo partija (dvi vietos) ir Socialdemokratų partija (dvi vietos) pasirašė susitarimą dėl valdančios daugumos formavimo. Tada dar buvo tikimasi, kad prie šios koalicijos dar kas nors gali prisijungti. Neprisijungė.
Valdančioji trapi trylikos Tarybos narių dauguma ketvirtadienį laikė pirmąjį egzaminą. Prisimenant neseniai vykusius valdžios rinkimus Zarasų rajone, nebuvo jokios garantijos, kad tokia nedidelė dauguma yra pasmerkta pergalei. Zarasuose buvo suformuota šešiolikos narių dauguma, bet jau per pirmąjį balsavimą dėl mero ji subyrėjo.
Mūsų Taryboje dauguma ne tik nesubyrėjo, bet atsirado dar keli ne daugumos nariai, kurie rinkimuose palaikė Jono Jaručio kandidatūrą į merus.
Taryba gerokai atsinaujino
Ketvirtadienio posėdis susidėjo iš dviejų dalių. Iš pradžių darbui vadovavo Apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Vilma Mažeikienė. Ji paskelbė galutinius rinkimų rezultatus ir įteikė mandatus naujosios Tarybos nariams.
Posėdyje dalyvavo visi dvidešimt penki išrinkti politikai. Po rinkimų Taryba gerokai atsinaujino. Nuo šiol dirbs vienuolika naujų tarybos narių. Vadinasi, pagrindinė rajono valdžios institucija atsinaujino 44 procentais. Joje ir toliau dominuoja vyrija. Rinkėjai valdžios vairą patikėjo tik penkioms moterims.
Visur Dangirdas Mikšys
Pagal įstatymą meras turi būti renkamas slaptu balsavimu, todėl partijos pasiūlė savo žmones į slaptojo balsavimo balsų skaičiavimo komisiją: valstiečiai – Genutę Žilinskienę, krikdemai – Mildą Narmontienę, konservatoriai – Valentiną Beinorį, socdemai – Joną Blaževičių, darbiečiai – Virginijų Andrijauską, liberalcentristai – Audronijų Zuloną, o vienintelis libdemas Dangirdas Mikšys – pats save.
Atėjus metui siūlyti mero kandidatūras, valstiečiai pasiūlė Joną Jarutį ir… įsiviešpatavo tyla. Posėdžiui pirmininkavusi V. Mažeikienė kelis kartus Tarybos klausė, ar daugiau kandidatūrų nebus. Visgi nepatogu rinkti vieną iš vieno. Kai jau atrodė, kad kitos kandidatūros nebus, D. Mikšys, atrodo, paragintas greta sėdėjusio pagal krikdemų sąrašą išrinkto Povilo Gurklio, iškilmingai pareiškė į mero postą keliantis ir savo kandidatūrą.
Pakvipo intriga, kuri Tarybos nariams net amą atėmė. Žmonės prarado kalbos dovaną ilgam. Abiem kandidatams pristačius savo veiklos programas, Tarybos nariai galėjo juos kamantinėti po dvidešimt minučių, bet nė vienam neuždavė nė vieno klausimo.
Prieš slaptą balsavimą iškilo problema, ar kandidatas į merus D. Mikšys gali būti ir balsų skaičiavimo komisijos narys. Tarybos nariams suabejojus dėl tokios dvejybės, D. Mikšys atsisakė dalyvavimo komisijoje. Tvarka ir teisingumas triumfavo.
Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad naujuoju meru tapo J. Jarutis. Už jį balsavo 15 Tarybos narių. Žinoma, įdomu, kas yra tie du prisijungusieji prie valdančiosios daugumos, bet kas slapta, tas slapta. D. Mikšys balsavo už savo kandidatūrą, bet to vienintelio balso jam nepakako, kad galėtų rajone įvesti tvarką ir teisingumą. Devyni Tarybos nariai išbraukė abi pavardes.
Pirmas krikštas
Prasidėjus antrajai posėdžio daliai, prie gongo sėdo jau naujai išrinktas meras J. Jarutis. Iš pradžių viskas ėjo sklandžiai. Buvo išrinktas jo pasiūlytas vicemeras darbietis Aidas Mikėnas. Slaptu balsavimu už jį balsavo keturiolika tarybos narių.
Administracijos direktorius buvo renkamas atviru balsavimu. Paskelbus Ž. Aukštikalnio kandidatūrą, už jį pakilo visų dvidešimt penkių narių rankos. Po tokio visuotinio pripažinimo sekė dar vienas – nugriaudėjo ne tik Tarybos narių, bet ir posėdžio svečių aplodismentai.
Atrodė, viskas eina kaip sviestu patepta, bet kai reikėjo apsvarstyti iš anksto nepaskelbtą klausimą – išrinkti atstovą į “Panevėžio energijos„, kurios akcininkė yra Kupiškio rajono savivaldybė, ataskaitinį susirinkimą – paaiškėjo, kad naujajai valdžiai dar reikia įsivažiuoti.
“Panevėžio energija„, kuriai už savo būstų šildymą moka ir mūsų rajono žmonės, be kitų klausimų svarstys ir pelno paskirstymą. Kaip ir kokiems tikslams jis bus skirstomas, Panevėžio šiluminininkai net nesiteikė paaiškinti, o norėtų, kad akcininkai jų planams pritartų.
Nepaisant to, Tarybos nariams buvo pasiūlyta balsuoti už atstovo išrinkimą dalyvauti šiame susirinkime. Konservatoriai tokiam pasiūlymui nepritarė. Jie visai pagrįstai išdėstė, kad AB “Panevėžio energija„, apie kurios santykius su mūsų rajono šilumos gamintojais ne kartą rašė ir “Kupiškėnų mintys„, nepateikdama reikiamų dokumentų, pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymą. Todėl jai privalu pateikti protestą ir siekti, kad planuotas susirinkimas būtų nukeliamas iki tol, kol rajono Tarybos nariai susipažins ir aptars būtiną dokumentaciją. Už tai ir buvo nubalsuota.
Tai pirmas atvejis, rodantis, kad naujoje Taryboje bus galima kompromisų kalba. Meras ir valdančioji dauguma parodė, kad yra pasiryžę išklausyti opoziciją ir pritarti racionaliems jos pasiūlymams.
Eksmeras nenori spekuliacijų
Posėdžio pabaigoje meras J. Jarutis padėkojo eksmerui Leonui Apšegai už ilgametį darbą vadovaujant rajonui, o L. Apšega, norėdamas išvengti spekuliacijų jo pasitraukimo iš pareigų tema, pasakė trumpą kalbą, kurioje akcentavo, kodėl jis paliko mero postą. Pasak eksmero, jis turi šiokių tokių sveikatos problemų. Dirbti atsakingose pareigose jam nerekomendavo šeima. Galų gale, jis nori pabūti paprastu žmogumi. L. Apšega sakė, kad jis pasilieka signataro vardą. Signataru būti geriau. Jis turi daug teisių ir mažai pareigų, o meras – tik daug pareigų ir beveik jokių teisių.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS