Mūsų laikraščio skaitytoja L. G. (jos laiške redakcijai vardas ir pavardė nurodyti) gvildena ne tik jai aktualią temą.
Antai kai numiršta vienas iš sutuoktinių, tai Pensijų įstatymo numatyta tvarka našliui (-ei) paskiriama valstybinio socialinio draudimo pensija. Pastaruoju metu ji, pabrėžia moteris, ne tokia ir maža – 70 litų per mėnesį.
Tačiau visai kitokioje situacijoje atsiduria asmuo, iš šio pasaulio iškeliavus jo nesantuokiniam gyvenimo draugui, “nors gyvenimas buvo tai toks pat: ir bendro turto sukaupta, ir vaikai užauginti„. Tik tuo atveju, pasak laiško autorės, sugyventinis nepripažįstamas teisėtu šeimos nariu. Šiaip – tokio statuso pilietis mūsų įstatymams visai priimtinas. Pavyzdžiui, kai valdos savininkas registruoja ūkį, tai jeigu turi sugyventinį, privalo ir jį nurodyti, nors tas asmuo registruotas visai kitu adresu. Arba – kai apskaičiuojamos šeimos pajamos socialinei paramai gauti, tai visada įskaičiuojamos ir sugyventinio (-ės) pensija ar kitokios pajamos. Vadinasi, nuolat kartu gyvenantis asmuo vertinamas kaip šeimos narys, o kai miršta – tai jau tokiu nebepripažįstamas, – stebisi kupiškėnė. Jos nuomone, tai yra didelė neteisybė.
Laiško autorė prašė redakcijos ko nors pasiteirauti, kodėl taip Lietuvoje yra.
Pasistengėm įsigilinti į šį mūsų laikraščio bičiulės rūpestį.
“Sodros„ rajono skyriaus direktoriaus pavaduotoja pensijoms Vlada Stasėnienė į klausimą, ar našlių pensijos praktikuojamos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, atsakė, jog kiekvienoje iš jų yra sava socialinės apsaugos sistema ir ji taip pat susiklosčiusi ne iš karto. Lietuvoje našlių pensijos – vienas iš sprendimų apsaugoti poros netekusius (tai dažniausiai atsitinka vyresniame amžiuje) sutuoktinius nuo skurdo. Šis pasirinktasis būdas sistemingai tobulinamas.
Tačiau vis lieka tarsi užmirštų asmenų. Pavyzdžiui, moteris teiraujasi, ar jai, po santuokos nutraukimo nebesukūrusiai kitos šeimos, po buvusio vyro mirties priklauso našlės pensija? Pagal dabartinę našlių pensijų skyrimo tvarką – ne. Tačiau ateityje -galbūt atitinkama finansinė parama bus teikiama ne pagal Pensijų įstatymą, o tai bus socialinės paramos sistemos funkcija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Irma Juknelytė, sužinojusi “Kupiškėnų minčių„ gauto laiško turinį, korespondentei sakė, jog autorės pasvarstymai -motyvuoti. Pasiūlymų skirti našlio (-ės) pensiją ir sugyventinio (-ės) mirties atveju, ministeriją pasiekia nuolat ir mąstoma, kaip žmonėms tokioje situacijoje padėti.
Vien dėl lėšų stygiaus kol kas negalima priimti konkretaus sprendimo, tačiau ministerijos atsakingos darbuotojos paaiškinimu, per metus kitus turėtų būti išspręsta ir išmokų vienišiems asmenims skyrimo tvarka. Tokie asmenys ir bus likę vieniši po sugyventinio ar po sutuoktinio, su kuriuo santuoka buvo nutraukta anksčiau, o kita nebesukurta, mirties.
“Kupiškėnų minčių„ korespondentams yra tekę minėtąja tema girdėti savo pašnekovų ir tokių samprotavimų: vienam iš vaikų buvo lemta gyventi su tėvais, kartu su jais ir pasenti, pagaliau likti vienišam. Bet toks našlaitis jau turi gyventi vien iš to, kokią pensiją yra pats užsidirbęs. Tačiau juk ir mama, ir tėtė pensijas buvo užsidirbę, bet savo sutuoktinį pragyvenusysis gavo ir tą papildą – našlio (-ės) pensiją. Taigi ir tas visą gyvenimą buvęs trečiasis šeimos narys, dabar jau nedarbingo amžiaus vienišius, tarsi ir nepateko į Pensijų veikimo lauką.
Labai gerai, kad ponia L. G. parašė mums laišką, o ponia I. Juknelytė paaiškino, jog socialinės apsaugos tobulinimas – nesibaigiantis procesas.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ