Panašu, kad naujos kadencijos rajono Savivaldybės tarybai be opių sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos problemų (juk Lazickienę sužalojęs, daugeliui puikiai žinomas asmuo taip ir nėra dar nubaustas ir vargu ar bus) teks spręsti ir žymiai proziškesnius projektus. Tokius kaip antai viešųjų tualetų įrengimas ar skęstančių kaimų, tiesiogine šio žodžio prasme, nusausinimas.
Paminklų papėdėje dergia ne tik keturkojai, bet ir dvikojai padarai
Pradėkime nuo pirmojo paties proziškiausio ir žmogui fiziologiškai beveik būtiniausio klausimo.
Visus praėjusius metus rašėme apie alizaviečių ir iš čia kilusių kraštiečių puikias iniciatyvas. Buvusios autobusų stotelės vietoje atsirado paminklinis akmuo, ženklinantis pradžios mokyklos buvimo vietą, dar vėliau prieš pat bažnyčią vėlgi tik iš Alizavos kilusių žmonių idėjų ir geranoriškumo dėka iškilo įspūdinga Kristaus skulptūra, laiminanti visus alizaviečius ir čionai atvykstančius. Toks tat optimistinis Alizavos gražinimo ir tvarkymo vaizdas.
Apsirūpinkite sauskelnėmis, kol jų dar liko!
Elementari realybė – visai kitokia. Į Alizavą retokai atvykstantys aplankyti savo giminaičių kapų ir į miestelio centrą užsukę atokesnių kaimelių bei vienkiemių gyventojai atsiduria itin keblioje padėtyje prispyrus gamtiniam reikalui. Mat, pasirodo, prieš keletą metų privatizavus vienintelį bendrą tualetą šalia dabartinių bendruomenės namų (buvusio miestelio pašto), daugelis savo gamtinius reikalus skuba atlikti vos ne bažnyčios šventoriaus prieigose ar slepiasi už akmeninės kapinių tvoros. Viena aktyvi miestelio bendruomenės narė piktinosi, kad jau net keletą metų dėl bendro tualeto įrengimo yra diskutuojama su vietos seniūnu Antanu Alkausku. Deja, pažadai štai jau ketvirti metai lieka tik pažadais. Tiesa, seniūnas visa tai neigia ir tikina, kad prie Alizavos kapinių, prie gaisrinės, yra pastatęs tualetą net už 500 Lt. Alizaviečiai gi tikina, kad tai tik paradinis, vos ne prezidentinio lygio statinys. Kurį laiką tualetą prie pat šios vietovės bendruomenės namų visai nesavanaudiškai „skolino„ privačios parduotuvės savininkė. Tačiau, matyt, verslininkams pabodo laukti, kol Alizavos seniūnija imsis realių žingsnių ir prisidės prie WC tvarkymo bei priežiūros. Deja, taip neįvyko ir dabar jau šios viešo naudojimo ir pirmo būtinumo patalpos ne visada pasiekiamos bėdos prispirtiesiems!
Bendruomenės aktyvas piktinasi, kad seniūnas tik peni pažadais, bet tikriausiai mąsto, kad dėl gamtinio reikaliuko galima ir pakentėti arba pabėgėti už artimiausio kampo. Gerai dar, jog ne į bažnyčios šventorių! Buvusi miestelio medikė sako, kad viešo tualeto problemos įgaus dar didesnius mastus, kai prasidės žemės pasėlių ir naudmenų deklaravimas. Tada daugelis atvykę iš atokesnių kaimų ar vienkiemių, matyt, turės įsigyti ir sauskelnes. Taigi apsukrūs prekybininkai jau dabar turėtų pradėti tuo rūpintis. Miestelį pagal viešuosius darbus tvarkantiems žmonėms, sako jau pabodę šluotomis ir kastuvais gramdyti ne tik keturkojų, bet ir niekuo dėtų dvikojų ekskrementus. Išmatų ir šlapimo dvokas aplink šventorių, pasak bendruomenės narės F. B. (moteris dėl aiškių priežasčių nepanoro laikraštyje paviešinti savo pavardės, bet redakcijai ji žinoma) – ne vienintelė „saulėtosios“, taip kadaise ją vadino, Alizavos problema.
Užversk rūsį ir skendimo išvengsi
Prieš metus „Mintys“ rašė apie skęstančią Alizavą. Tąkart ir seniūnas Antanas Alkauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas melioracijos klausimams Juozas Albertas Uldukis sutartinai tikino, kad miestelio nusausinimo projektui reikalingi dokumentai yra paruošti, darbą stabdantis tik kai kurių žmonių nenoras melioruoti jų privačią žemę. Tačiau tuomet Alizavos bendruomenės pirmininkas Bronius Kaminskas patikino, kad šie raštiški gyventojų sutikimai – tuoj pat turėjo nugulti ant valdininkų stalo. Praėjusių metų kovo pradžioje „Mintis“ pasiekė net 185 alizaviečių parašais patvirtintas raštas, kurį į redakciją atnešė Berželių gatvės gyventoja Birutė Tamošiūnienė. Moteris kvietė apsilankyti ir savo akimis išvysti ne tik vandens užlietą jos namo rūsį, bet, svarbiausia, pačiame miestelio centre tvyrančią pelkę. Prieš pat mokyklą gyvenanti alizavietė, apimta nevilties, žadėjo kreiptis net į tuometį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, jei reikės, buvo pasiryžusi apsilankyti ir Prezidentūroje bei šalies Vyriausybės rūmuose. Tokį B. Tamošiūnienės užmojį paskatino, pasak jos, mūsų rajono valdininkų neryžtingumas. Iš tiesų centrinė Alizavos dalis, ribojama Berželių, Repeniškio ir, iš dalies, Kalno gatvių, telkšojo neišbrendamoje baloje.
Nuo potvynių kenčia ir atokesnių gatvelių gyventojai. Tai tada tvirtino ir bendruomenės pirmininkas B. Kaminskas. Pašnekovas paliudijo, kad tai jokiu būdu nėra vieno kiemo problema.
Operatyvumo naudą – velniai gaudo
Tada alizaviečiai buvo labai aktyvūs – gan operatyviai buvo surinkti gyventojų parašai ir gauti pritarimai melioracijai bei sutikimai, kad jų sklypai būtų sausinami. Ieškant išeities buvo diskutuojama ir su rajono Žemės ūkio skyriaus specialistais, kartu buvo nutarta kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Tuo tikslu buvo parengta privaloma galimybių studija.
Dėl “skęstančios„ Alizavos tąkart kalbintas Juozas Albertas Uldukis patvirtino, kad ši problema jam yra puikiai žinoma. Jis dirbęs ir prie minėtosios galimybių studijos. Atsakingas darbuotojas paneigė, kad nėra ieškoma optimalių sprendimo variantų. Dar 2005 m. birželio 30 d. rajono Savivaldybės taryboje buvo patvirtintas sprendimas Nr. 172 „Dėl pritarimo Kupiškio rajono Alizavos gyventojų bendruomenės centro projektui“ Alizavos gyvenvietės bendro naudojimo drenažo sistemos statybos„ teikimo ES struktūrinių fondų paramai gauti ir bendro finansavimo užtikrinimo“. Taryboje buvo nutarta pritarti projektui, garantuojant bendrąjį finansavimą, apmokėti jo išlaidas iki bus gautos Alizavos bendruomenės projektui skirtos ES lėšos.
Viskas, regis, turėjo būti labai gražu ir alizaviečių rūsiuose nebeturėjo telkšoti vanduo. Bet 2005 m. paaiškėjo, kad minėtas projektas nepateko tarp tų, kuriems bus suteikta ES struktūrinių fondų parama. Atlikus Alizavos gyvenvietės drenažo statybos paskaičiavimus paaiškėjo, kad šiam projektui įgyvendinti reikia apie 1 milijono 917 tūkstančių litų. Jų taip ir neatsirado nei 2005-aisiais, nei 2006-aisiais. Seniūno Antano Alkausko prognozės dar skeptiškesnės. Jis netiki, kad šį barjerą pavyks įveikti ir artimiausiais metais. Nereikia pamiršti ir to, kad nuo atliktos galimybių studijos darbų kaštai gerokai išaugo. Projektai, kaip tikina ir rajono Savivaldybės žemės ūkio specialistai, yra atmetami dėl tik mums vieniems kupiškėnams neaiškių priežasčių, nuolat keičiasi jų vertinimo kriterijai. Tiesa, vėlyvą rudenį važiuojant per Alizavą Kalno gatve vilčių suteikė kasamas gan platus nusausinimo griovys, kuris kirto ne tik šią gatvę, bet ir turėjo siekti Berželių bei Repeniškio gatvių rajoną. Šiems paviršinio vandens nusausinimo darbams, pasak seniūno A. Alkausko, buvo išleista per 15 000 Lt. Deja, kaip tvirtina Berželių gatvės gyventoja B. Tamošiūnienė, šis „kosmetinis„ griovelis tik iš dalies sumažino vandens kiekį namo rūsyje. Tiesa, dabar iš rūsyje telkšančio vandens moteris bent jau matanti konservuotų rudens gėrybių stiklainių dangtelius. Analogiška situacija ir kaimyniniuose namuose. Beje, vietovę dar kartą apžiūrėjęs Žemės ūkio skyriaus specialistas J. A. Uldukis, moteriai tiesiog draugiškai pasiūlė visai užversti rūsį ir tokiu būdu išspręsti galvos skausmu tapusią problemą. Bet drąsi moteris nenuleidžia rankų ir toliau mina valdininkų slenksčius. Prieš pat rinkimus, tikėdamasi, kad šįkart ji tikrai bus išgirsta, lankėsi pas rajono merą Leoną Apšegą, pas minėtą specialistą J. A. Uldukį, pasiekė net Seimo narį Viktorą Rinkevičių, bet valdžios vyrai sutartinai tvirtina, kad šioje situacijoje jie esą visiškai bejėgiai. Po “Minčių„ skambučio Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas viešai pažadėjo konsoliduoti jėgas su Seimo nariu V. Rinkevičiumi ir galbūt tokiu būdu išgelbėti Alizavą nuo sauskelnių bei ilgų žvejo batų!
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS